{"id":460,"date":"2025-09-23T11:12:15","date_gmt":"2025-09-23T10:12:15","guid":{"rendered":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/?p=460"},"modified":"2025-09-23T11:12:15","modified_gmt":"2025-09-23T10:12:15","slug":"laisves-simbolis-komunistineje-dykvieteje-kankinys-vyskupas-antonas-durcovici-rumunijos-securitate-archyvuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/laisves-simbolis-komunistineje-dykvieteje-kankinys-vyskupas-antonas-durcovici-rumunijos-securitate-archyvuose\/","title":{"rendered":"Laisv\u0117s simbolis \u201ekomunistin\u0117je dykviet\u0117je\u201c. Kankinys vyskupas Antonas Durcovici Rumunijos \u201eSecuritate\u201c archyvuose"},"content":{"rendered":"<p><strong>Claudiu-Lucian Topor<\/strong> (Jas\u0173 \u201eAlexandru Ioan Cuza\u201c universitetas)<\/p>\n<p>Po 1948 m. \u012fsitvirtin\u0119s represinis re\u017eimas Rumunijoje ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skyr\u0117 dvasininkams, religin\u0117ms bendruomen\u0117ms ir ba\u017eny\u010dioms. Komunistin\u0117 vald\u017eia Bukare\u0161te siek\u0117 atskirti katalik\u0173 dvasininkij\u0105 nuo platesnio ba\u017eny\u010dios k\u016bno, bandydama pakeisti Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios pob\u016bd\u012f, paversdama j\u0105 nacionaline, valstybei pavald\u017eia institucija pagal Rumunijos sta\u010diatiki\u0173 ba\u017eny\u010dios model\u012f. Nuo pat prad\u017ei\u0173 \u0117m\u0117 ry\u0161k\u0117ti \u012fnirtinga kova tarp katalik\u0173 dvasininkijos ir komunistinio valstyb\u0117s aparato. Kunigai \u012fsp\u0117jo savo parapijie\u010dius, kad re\u017eimas sunkiai bandys j\u0173 tik\u0117jim\u0105. Teroro s\u0105lygomis daugelis katalik\u0173 vyskup\u0173 tapo \u201eSecuritate\u201c aukomis. Kas tuomet gal\u0117jo stoti \u012f kov\u0105 u\u017e \u0161i\u0173 vertybi\u0173 i\u0161saugojim\u0105? B\u016btent \u0161io vald\u017eios piktnaud\u017eiavimo kontekste atradau vyskup\u0105 Anton\u0105 Durcovici. Jo byla atskleid\u017eiama buvusios \u201eSecuritate\u201c dokumentuose. Jis atrod\u0117 tarsi at\u0117j\u0119s i\u0161 kitos epochos. Jis gim\u0117 1888 m. <em>Deutsch-Altenburg<\/em>, Austrijoje, ir jau Pirmojo pasaulinio karo metais patyr\u0117 civili\u0173 kalinimo grie\u017etum\u0105. \u012esitvirtinus komunistiniam re\u017eimui (1947 m.), monsinjoro pad\u0117tis prad\u0117jo ger\u0117ti. Tai atsitiktinai sutapo su jo paskyrimu Jas\u0173 vyskupu. Tai buvo garbinga ir atsakinga pozicija, i\u0161 kurios jis greitai pasirod\u0117 kaip i\u0161tikimas katalik\u0173 tik\u0117jimo gyn\u0117jas ir Dievo tarnas, nepasidav\u0119s re\u017eimo bandymams keisti ba\u017enytinius kanonus. Jo solidarumo veiksmai nei\u0161vengiamai patrauk\u0117 \u201eSecuritate\u201c d\u0117mes\u012f, ypa\u010d tuo metu, kai \u0161i nauja represin\u0117 institucija jau buvo informuota apie katalik\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 sukilim\u0105 Moldavijoje. Jas\u0173 vyskupas netrukus buvo imtas sekti, ir jam buvo sudaryta \u017evalgybin\u0117 byla. \u0160iame prane\u0161ime bus nagrin\u0117jami kaltinimai, i\u0161kelti toje byloje, jo are\u0161tas ir tardymai, taip pat mirties aplinkyb\u0117s \u201eSighet\u201c kal\u0117jime \u2013 vienoje garsiausi\u0173 viet\u0173, kur kalintos komunistinio re\u017eimo aukos Rumunijoje. Vyskup\u0105 A. Durcovici laikome laisv\u0117s kovos simboliu ir embleminiu veik\u0117ju, kurio palikimas iki \u0161iol skatina pilietin\u012f susidom\u0117jim\u0105 totalitarinio teroro ir priespaudos patir\u010di\u0173 tyrimais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Claudiu-Lucian Topor (Jas\u0173 \u201eAlexandru Ioan Cuza\u201c universitetas) Po 1948 m. \u012fsitvirtin\u0119s represinis re\u017eimas Rumunijoje ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skyr\u0117 dvasininkams, religin\u0117ms bendruomen\u0117ms ir ba\u017eny\u010dioms. Komunistin\u0117 vald\u017eia Bukare\u0161te siek\u0117 atskirti katalik\u0173 dvasininkij\u0105 nuo platesnio ba\u017eny\u010dios k\u016bno, bandydama pakeisti Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios pob\u016bd\u012f, paversdama j\u0105 nacionaline, valstybei pavald\u017eia institucija pagal Rumunijos sta\u010diatiki\u0173 ba\u017eny\u010dios model\u012f. Nuo pat prad\u017ei\u0173 \u0117m\u0117 ry\u0161k\u0117ti&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":17,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[65],"tags":[],"class_list":["post-460","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-santraukos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/460","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/wp-json\/wp\/v2\/users\/17"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=460"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/460\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":461,"href":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/460\/revisions\/461"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=460"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=460"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/konferencijos.lnb.lt\/begaliu-galybe\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=460"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}