Viktorija Kurienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Tarpukarinis Vilniaus istorijos laikotarpis neretai suvokiamas kaip svetimas, nes miestas „okupuotas“, o jo istorijos – lenkiškos ir žydiškos. Tai dažnai iškrinta iš (tautinio) Lietuvos istorijos diskurso. Tačiau katalikiška tarpukario Vilniaus istorija ir tai atspindintys dokumentai gali būti jungtis prisijaukinant tarpukario Vilnių. Katalikybė siejo tarpukario Vilnių, Kauną ir katalikišką Europą, jungia tarpukario ir šiandienos Vilnių, sieja Vilniaus atminties institucijas, saugančias po gabalėlį katalikiškos Vilniaus istorijos.
Šiame pranešime, pirma, apžvelgsime tarpukario Vilniaus katalikiškų dokumentų, saugomų Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, grupes (dokumentai dar nebaigti identifikuoti, iki galo nežinoma, kiek ir ko saugoma); antra, remdamiesi konkrečiu Vilniaus arkivyskupijos Katalikų akcijos instituto archyvu, kalbėsime tiek apie šios akcijos tikslų įgyvendinimą Vilniaus arkivyskupijoje, tiek apie jungtis su kitomis katalikiškoms šalimis per analogiškas bažnyčios institucijas ir jų veiklos kryptis.
Katalikų akcija – tai popiežiaus Pijaus XI inicijuotas (1922 m.) Bažnyčios atsinaujinimas, į Katalikų bažnyčios veiklą įtraukiant katalikus pasauliečius ir pačią veiklą išplečiant į įvairias gyvenimo sritis, taip kuriant aktyvių katalikų visuomenę. Tokią veiklą Vilniaus arkivyskupijoje nuo 1931 m. koordinavo Vilniaus arkivyskupijos Katalikų akcijos institutas.