Vilniaus klausimas JAV lietuvių politinėje veikloje XX a. 3-4 dešimtmetį

Juozas Skirius (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vytauto Didžiojo universitetas)

Trumpa istoriografinė apžvalga. JAV lietuviams Vilnius – Lietuvos valstybės sostinė. Suvalkų sutarties ir generolo L. Želigovskio žygio atgarsiai Amerikoje. Vilniaus vadavimo idėjų sklaida, moralinė ir materialinė JAV lietuvių parama Lietuvai. Kunigo Antano Miluko veikla ir nuopelnai. Pirmųjų JAV lietuvių organizacijų Vilniaus vadavimui remti įkūrimas Čikagoje ir Niujorke (Mykolo Vaidylos, Leonardo Šimučio ir Stasio Kodžio veikimas). Spalio 9 d. – Gedulo ir masinių mitingų diena: JAV lietuvių susitelkimo ir vieningos veiklos diena.

Išeivija ir jos veikla – svarbi Lietuvos vyriausybės vykdomai politikai (atvirai ir slaptai). Lietuvos atstovybių JAV pastangos aktyvinti išeivijos antilenkišką veiklą okupuoto Vilniaus klausimu. Tikslas – telkti išeiviją aktualinant Vilniaus problemą ir plėtojant Lietuvos ir JAV santykius.

JAV lietuvių Vilniaus vadavimo veiklos patirtis perkeliama į Lietuvą (kunigo prof. Fabijono Kemėšio nuopelnai). 1925 m. Kaune įkuriama Vilniaus vadavimo sąjunga (VVS). VVS ryšiai su JAV lietuviais – bandymas juos aktyvinti ir steigti savo skyrius išeivių kolonijose. Formuojasi centrai Vilniaus vadavimui remti: Lietuvos generalinis konsulatas Niujorke rūpinosi Vilniaus akcijų komitetais, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos (ALRKF) centras – VVS kuopomis, o JAV lietuvių tautininkų centras – VVS skyriais. JAV lietuvių prašymai ir VVS vadovybės pastangos bandant telkti visas JAV lietuvių grupes į VVS ir plėtoti tarpusavio ryšius. VVS atstovų vizitai į JAV: 1931 m. atvyksta prof. Mykolas Biržiška; 1934 m. – prof. F. Kemėšis, doc. Bolius Vitkus ir žiniasklaidininkas Petras Babickas; 1936 ir 1938–1939 m. – žurnalo Mūsų Vilnius redaktorius Vincas Uždavinys. Jų veiklos tikslai: steigti naujus VVS skyrius, platinti VVS literatūrą ir spaudą bei Vilniaus pasus, rengti paskaitas, dedamos pastangos sujungti JAV lietuvių veiklą Vilniaus klausimu į vieningą centrą. Išeivijoje kuriami Vilniaus geležinio fondo komitetai (punktai), kurių misija – rinkti aukas Vilniaus reikalams. Pasiekti (ir nepasiekti) rezultatai.

1938 m. lapkričio 25 d. Lietuvoje uždarius VVS, JAV lietuvių vaidmuo, kalbant apie Vilniaus grąžinimą, tampa svarbiausias. Siekiama Vilniaus klausimą tiesiogiai remti iš JAV, bandoma sudaryti vieningą VVS centrą. Lietuvos vyriausybės pozicija. Karas, Lietuvos ir SSRS santykiai, Vilniaus „perdavimas“ Lietuvai išderino išeivijos nuotaikas ir veikimą. Išeivijos dėmesys jau kreipiamas į Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo ir rėmimo klausimus. Bendresnė Vilniaus vadavimo veiklos išeivijoje reikšmė Lietuvai, jos prieškario tarptautinei politikai.