Rasa Čepaitienė (Lietuvos istorijos institutas, Europos humanitarinis universitetas)
Tyrėjų pastebėta, kad amžiams bėgant, ypač naujausiais laikais, „teisė į Vilniaus valdymą“ įvairių šiame mieste gyvenančių tautų dažnai buvo grindžiama mitologizuotais pasakojimais, o šiems, esant galimybei, būdavo pasitelkiamos ir praktinės istorijos politikos priemonės. Pranešime, remiantis tokiais naratyviniais siužetais kaip įkūrimo / pradžios, vienybės / išlaisvinimo, aukso amžiaus ir pažangos mitai, išsamiau analizuojama, kokių materialių pavidalų jie įgydavo ir kokias komunikacines žinutes siųsdavo vilniečiams ir Vilniaus svečiams. Taip pat aptariama, kaip ir kodėl šis skirtingų politinių režimų XIX–XXI a. pr. istorijos politikos palikimas šiandien ne tik kuria savitą miesto palimpsestą, bet kartais tebekelia ir tarpetninių bei tarpreliginių konfliktų ar prasminių disonansų.