Una Bergmane (Aleksanteri institutas, Helsinkio universitetas)
Pranešime bus naujai interpretuojamas Sovietų Sąjungos žlugimas, akcentuojant imperinės tvarkos politinius aspektus, susijusius su nematomumu ir tylėjimu. Nors tradiciniai paaiškinimai pabrėžia ekonominę stagnaciją, elito konfliktus ar nenumatytas reformų pasekmes, ši analizė sutelkta į tai, kaip sovietinė sistema sistemingai marginalizavo ir nuslėpė tautybių, esančių jos etninės hierarchijos periferijoje, kančias. Net perestroikos laikotarpiu, dažnai šlovinamu kaip demokratizacijos era, valstybės įsipareigojimas išsaugoti imperinę sanglaudą apribojo tikrąjį šių skundų pripažinimą. Oficialūs diskursai nukreipė visuomenės ir tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo struktūrinių nelygybių ir taip atkūrė ilgalaikes hierarchijas. Šioje ribotoje aplinkoje mažumos ir periferinės tautybės kūrė respublikų solidarumo tinklus, užmegzdamos horizontalius ryšius, kurie kėlė iššūkį sovietinės valstybės centralizavimo etosui. Šie aljansai sukūrė alternatyvias politines vizijas nuo reikalavimų didinti suverenitetą iki raginimų siekti visiškos nepriklausomybės. Pranešime bus apibendrinama, kaip tokie solidarumo pavyzdžiai suteikia kritiškų įžvalgų, kaip priešintis šiuolaikinėms nematomumo formoms, kurios ir toliau formuoja regionų, laikomų marginaliais pasaulinėje tvarkoje, statusą.