Ypatinga sprogstamoji ir neapskaičiuota „gyvenimo tiesoje“ galia kyla iš to, kad visiems matomas „gyvenimas tiesoje“ turi dar ir nematomą, tačiau visur esantį sąjungininką: minėtą slaptą sferą. Iš tos sferos jis auga, su ja bendrauja, iš jos sulaukia atsako. Tai jo potencialaus bendravimo erdvė.
Vaclavas Havelas. Begãlių galybė, 1978.
Kvietimas teikti pranešimų pasiūlymus tarptautinei konferencijai
BEGÃLIŲ GALYBĖ: LAISVĖS IR SOLIDARUMO PATIRTYS VIDURIO IR RYTŲ EUROPOJE
Data: 2025 m. spalio 16–17 d.
Vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilnius, Lietuva
2025 m. Lietuva mini 35-ąsias atkurtos nepriklausomos valstybės metines. Tai puiki proga apmąstyti išsivadavimo ir demokratizacijos procesus Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka spalio 16–17 d. rengia tarptautinę konferenciją „Begãlių galybė: laisvės ir solidarumo patirtys Vidurio ir Rytų Europoje“.
Šaltojo karo laikotarpiu Lietuva, kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, patyrė dešimtmečius trukusią totalitarinių režimų priespaudą.
Nors šie režimai dažnai sąmoningai silpnino socialinį solidarumą, pastangos jį atkurti ir siekti laisvės vis tiek reiškėsi – peržengdamos politinių sistemų, istorinių kontekstų ir kultūrų ribas. Taip kūrėsi nesisteminių bendruomenių tinklai. XX a. pabaigoje šios dvasios proveržis prisidėjo prie sovietinio bloko žlugimo ir nepriklausomos Lietuvos bei kitų valstybių laisvės atgavimo ar atkūrimo.
Konferencijos tikslas – atskleisti ir įvertinti įvairiapuses laisvės ir solidarumo patirtis, kurios formavo regiono tapatybę ir prisidėjo prie geopolitinių pokyčių Europoje.
Šių dienų geopolitinės realijos – ypač Rusijos agresija prieš Ukrainą – dar kartą parodė, koks svarbus solidarumas ir bendradarbiavimas Vidurio ir Rytų Europoje. Solidarumas tapo būtina geopolitine sąlyga.
Konferencija „Begãlių galybė“ kviečia jaunuosius ir patyrusius tyrėjus (istorijos, sociologijos, politikos mokslų, kultūros studijų, meno istorijos, teisės, komunikacijos srityse), politikos formuotojus, menininkus ir visuomenės veikėjus diskutuoti apie laisvės judėjimų ir solidarumo istoriją Vidurio ir Rytų Europoje bei šių temų aktualumą šiandien.
Laukiame pranešimų, nagrinėjančių šias (taip pat ir kitas) temas:
- Laisvės judėjimai ir jų poveikis politiniams pokyčiams Vidurio ir Rytų Europoje.
- Išsivadavimo procesai XX a. pabaigoje: solidarumo tinklai ir jų vaidmuo.
- Nepriklausomybės atkūrimas: Lietuvos ir kitų regiono šalių patirtys.
- Solidarumo raiškos Šaltojo karo kontekste.
- Kaimyninių šalių, bendruomenių ir individų parama laisvės judėjimams;
- Solidarumo idėjų sklaida per kultūrą, meną, mokslą, sportą ir žiniasklaidą.
- Jaunimo indėlis į laisvę ir solidarumą.
- Geopolitiniai iššūkiai ir solidarumo vaidmuo šiandien.
- Karas Ukrainoje – solidarumo išbandymas.
- Bendradarbiavimo vaidmuo užtikrinant saugumą ir stabilumą.
- Kultūrinė diplomatija ir empatijos ugdymas.
- Istorinės atminties reikšmė solidarumo formavime.
- Kultūros ir meno projektai kaip solidarumo priemonės.
- Tarpvalstybinė ir transnacionalinė parama bei ryšiai tarp žmonių.
- Asmeninės iniciatyvos vaidmuo valstybės kūrime.
- Pilietinės visuomenės įtaka solidarumo stiprinimui.
- Laisvės dvasios įkvėpimai ir simboliai.
- Asmenybės, tapusios laisvės ir solidarumo simboliais.
- Solidarumo iniciatyvos ir jų reikšmė nacionalinei tapatybei.
Santraukų teikimo gairės
Kviečiame visų karjeros pakopų tyrėjus teikti individualius pranešimų arba sesijų diskusijų pasiūlymus iki 2025 m. liepos 14 d. Pasiūlymuose turi būti:
Autoriaus (-ių) vardas, pavardė, institucija ir kontaktiniai duomenys
Pranešimo pavadinimas
Santrauka (250–500 žodžių)
Trumpa biografija (iki 150 žodžių)
