Maxime Chervaux (Prancūzijos geopolitikos institutas, Université Paris 8)
Nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, Ukrainos elektroninės muzikos scena ne tik atlaikė karo sukeliamus sukrėtimus, bet ir iš naujo apibrėžė savo funkciją kaip pilietinio ir politinio veikėjo. Peržengdama supaprastintas rave kultūros kaip „pabėgimo nuo realybės“ formos interpretacijas, ši scena tapo vieta, kur vyksta pilietinė mobilizacija, bendruomenės rūpinimasis ir kultūrinis pasipriešinimas. Tai atitinka platesnį Ukrainos pilietinės visuomenės vaidmenį „bendrai kuriant nacionalinę gynybą“ nuo 2014 m.[1] Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip elektroninės muzikos bendruomenės Ukrainoje, ypač Kyjive ir Charkive, prisitaikė prie karo, organizuodamos labdaros renginius, išlaikydamos kultūrines erdves ir pertvarkydamos viešus bendrumo ritualus, taikant komendanto valandą ir perkėlimus. Remiantis 2024–2025 m. atliktu lauko tyrimu, įskaitant pusiau struktūrizuotus interviu su didžėjais, prodiuseriais ir organizatoriais bei dalyvių stebėjimus renginiuose, straipsnyje nagrinėjama, kaip garso, erdvės ir solidarumo praktikos buvo pertvarkytos reaguojant į geopolitinį lūžį. Per kultūrinės geografijos ir kritinės geopolitikos prizmę straipsnyje pateikiamas simbolinis ir materialus šios ekosistemos pertvarkymas. Jame teigiama, kad Ukrainos elektroninės muzikos scena atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant ir palaikant pilietinį solidarumą visiško karo sąlygomis – ji siūlo ne tik prieglobstį, bet ir platformą politinei veiklai, jaunimo įsitraukimui ir kolektyviniam atsparumui. Dokumentuodamas, kaip kultūra tampa pasipriešinimo arena, straipsnis prisideda prie platesnių apmąstymų apie pilietinės visuomenės ir meninės praktikos galią skatinti naujas solidarumo, tapatybės ir teisėtumo formas geopolitinių krizių metu. [1] Anastasia Fomitchova, „Karo vedimas, valstybės formavimas: nevalstybiniai veikėjai Ukrainos gynyboje (2014–2022)“ (prancūzų kalba) [daktaro disertacija, Otavos universitetas, 2024 m., nepaskelbta].