Wanda Jarząbek (Politinių studijų institutas, Lenkijos mokslų akademija)
Antroje 9-ojo dešimtmečio pusėje vykęs TSRS silpnėjimas reiškė ir naują galimybę Rytų bloko šalims bei TSRS sudėtyje buvusioms valstybėms atgauti politinį suverenumą arba bent jau sukurti demokratines visuomenes. Sovietų imperijos žlugimas buvo proga įgyvendinti jų svajones ir planus, kurie buvo įkūnyti antisisteminėse organizacijose ir kuriuos dažnai palaikė plačioji visuomenė, nors pastaroji kartais ir neparodydavo didelio disidentinio aktyvumo. Helsinkio procesas atliko nemažą vaidmenį skatinant žmogaus teises. 1975 m. ESBK baigiamajame akte, vadinamajame trečiajame krepšelyje, buvo įtrauktos nuostatos dėl žmogaus teisių, įskaitant žodžio laisvę, religijos laisvę, judėjimo laisvę ir asociacijų teisę, laikymosi. Vis dėlto šios nuostatos galėjo likti tik komunistinių šalių mažai įgyvendinamomis nuostatomis. Kodėl taip neatsitiko? Žmogaus teisių kelias nuo dokumentų iki politinės priemonės bus viena iš mano pranešimo temų. Iliustruosiu opozicionierių veiksmus ir politinio pasaulio reakcijas į jų reikalavimus, remdamasis pavyzdžiais iš įvairių Rytų bloko šalių. Tarpvalstybiniai ryšiai tarp komunistinės sistemos priešininkų iš įvairių Vidurio ir Rytų Europos šalių bei jų pastangos informuoti laisvąjį pasaulį apie padėtį už geležinės uždangos taip pat bus apmąstymų dalis. Disidentų užmegzti ryšiai taip pat buvo labai svarbūs po 1989 m. ir Sovietų Sąjungos žlugimo, jie turėjo įtakos dvišaliams santykiams ir regioninei politikai Vidurio ir Rytų Europoje. Kai kurios iš šių veiklų turi savo literatūrą šia tema, kitos buvo „ad hoc“ ir gali niekada nebūti aprašytos, pavyzdžiui, parama įvairioms grupėms, teikiama „atsitiktiniais“ kanalais. (Pavyzdžiui, pasiūlymo autorius 1989 m. gegužę į Vilnių gabeno medžiagą lietuvių kalba). Pagrindinis pranešimo tikslas – apmąstyti įvairių lygių kovos už žmogaus teisių įgyvendinimą Rytų bloke reikšmę, taip pat Vakarų paramos opozicijos judėjimams Rytų bloko šalyse politinius tikslus. Bus parodyti nuoseklūs Vakarų politikos šio regiono atžvilgiu etapai. Pilietinės iniciatyvos ir didžioji politika prisidėjo prie Rytų bloko ir tautų kalėjimo, kuriuo buvo TSRS, žlugimo. Aktyvistų ir didžiosios politikos sąveika ne visada buvo akivaizdi. Analizuojant valstybinio komunizmo žlugimą, jos negalima nei nuvertinti, nei pervertinti. Ji reikalauja pagrįsto vertinimo, grindžiamo tuo metu vyravusiomis realijomis. Pranešimas bus skirtas šiam tikslui.