Gintautas Mažeikis (Vytauto Didžiojo universitetas)
Pranešime aptariamos naujų visaverčių gyvenimo stilių, pasaulėjautų ir reikšmių organizacijų egzistavimo ir transformacijų sąlygos, kova dėl pripažinimo (A. Honneth, J. Buttler) ir politinės raiškos galimybės; kritiškai žvelgiama į gerovės, tvarumo, atsparumo modelius, menkinančius kultūrų įvairovės ir jų kismo reikšmę. Atsparumas (resilience) gali pataikauti didiesiems pasakojimams (J. F. Lyotard), užtikrinti didžiųjų diskursų dominavimą, o tokiu hegemoniniu pasakojimu neretai tampa pasakojimai apie gerovės valstybę kaip naujoji vidurinės vartotojų klasės idealą; kalbama apie aktyvios altervencijos ir sąmoningo įsitikinimo sąlygas ir sąsajas su nesąmoningomis kultūrinio ir biologinio egzistavimo formomis. Įvairovės transformacijų pripažinimui nereikia rezistencijos ar pilietiškumo išsižadėjimo, priešingai – teisės į įvairovę gynimą. Kalbėjimo ir girdėjimo autonomijos numano ir viešumos (J. Habermas) peržiūrą akcentuojant jos kokybinius skirtumus, įtrūkius, nevienalytiškumą ir problemiškumą. Tik totalinė propaganda ir cenzūra viešumą padaro vienmatę ir instrumentiškai apibrėžiama. Kitu atveju viešumai yra būdingas kokybiškos įvairovės charakteris, kur šalia vienas kito suvokimo egzistuoja nesupratimo, nesuvokimo ir todėl kitumo teisė. Ši nuostata reiškia klasikinės Apšvietos pabaigą, tačiau anaiptol ne grįžimą į Naujuosius Viduramžius, ne Tamsiąją ar Neoreakcinę apšvietą. Žinoma, kiekvienas iš mažųjų gyvenimų ir simbolinių pasaulių gali vykdyti savo populistinę politiką, kurti misijas ir vizijas ir bandyti paveikti kaimynų gyvenimus, pakeisti jų pasaulėjautas ir taip vykdyti altervencijas. Lygiai taip pat įvairovės pasauliui yra būdingi atskiri toksiški fragmentai, atvejai, kurie nusipelno kritikos ar pasipriešinimo.