Vlatka Vukelić (Zagrebo universitetas)
Vladimir Šumanović (Zagrebo universitetas)
Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje žymėjo pilietinio karo Jugoslavijoje pobūdžio pasikeitimą, tačiau ne paties karo pabaigą. Naujoje politinėje situacijoje pasipriešinimo nešėjais tapo įvairios politinės grupės ir asmenys, atsisakę susitaikyti su komunistinio režimo įtvirtinimu. Viena iš teritorijų, kuriose ginkluotas pasipriešinimas naujajai valdžiai buvo ypač stiprus, buvo Slavonija. Istoriškai Slavonija yra viena iš Kroatijos žemių, o šiandien visa jos teritorija priklauso Kroatijos Respublikai. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki Informbiuro rezoliucijos prieš Jugoslavijos komunistų partiją (KPJ) ir vėlesnio Jugoslavijos politikos posūkio Sovietų Sąjungos atžvilgiu Slavonijoje vyko intensyvus pilietinis pasipriešinimas naujajai valdžiai. Jo iniciatoriai buvo kroatų tautybės, tvirtos katalikiškos laikysenos Slavonijos gyventojai, kuriems komunistinis režimas buvo nepriimtinas, nes neigė Kroatijos nepriklausomybę ir propagavo agresyvų ateizmą. Dėl šios priežasties jie pasirinko „Kryžiuočių“ (kroat. Križari) pavadinimą kaip bendrą savo narių apibūdinimą. Pasipriešinimo pobūdis, pagrindiniai veikėjai ir jų likimai atsiskleidžia tiek Jugoslavijos saugumo tarnybų dokumentuose, tiek istoriografinėje literatūroje, parašytoje jau po Jugoslavijos subyrėjimo. Šio pristatymo tikslas – pateikti pagrindinę informaciją apie šį judėjimą.