Luisa Tousova (Karolio universitetas)
Šis darbas nagrinėja Václavo Havelo ir Lecho Wałęsa palikimą kaip demokratijos simbolius tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu lygmeniu. Šie du disidentai buvo pilietinio pasipriešinimo solidarumo judėjimų pradininkai, kurie lėmė jų demokratinį išrinkimą į valdžią ir Sovietų režimų žlugimą. Dėl to jie tapo demokratijos idealų simboliais ir virto kultūrinėmis ikonomis kolektyvinėje nacionalinėje atmintyje. Remiantis Rigney ‘kultūrinės atminties’ samprata ir Pitkino simbolinės reprezentacijos modeliu, šiame tyrime analizuojamas jų išliekantis palikimas. Analizė pabrėžia memorializacijos procesus tiek instituciniame, tiek kultūriniame lygyje, tiriant viešąjį diskursą ir masinį šių disidentų populiarumą. Tyrimas orientuojasi į romantizacijos, reifikacijos ir pritaikymo procesus. Tarpvalstybiniu lygmeniu dėmesys skiriamas tarptautiniams demokratiniams judėjimams, tokiems kaip Chartija 08, ir šių dviejų lyderių pagerbimui Vakaruose. Galutinis tyrimo tikslas – pabrėžti, kaip šie simboliai yra iš naujo interpretuojami istorijos ir kolektyvinės atminties persiderėjimo procese bei kokią emocinę reikšmę jie išlaiko.