Danguolė BARDAUSKAITĖ, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Pranešime atskleidžiamas Baltijos šalių ir analitikų centrų santykis daugiausia dėmesio skiriant užsienio ir saugumo politikos srityje veikiantiems analitikų centrams. Pranešimas pagrįstas teorine prielaida, jog analitikų centrų vaidmuo priklauso nuo to, kaip šiuos centrus suvokia vyriausybės pareigūnai. Kitaip tariant, analitikų centrų vaidmuo priimant sprendimus pirmiausia priklauso nuo pačių sprendimų priėmėjų, o ne nuo analitikų centrų kompetencijų. Baltijos šalių analitikų centrų politikos tyrimų mastas, finansinės galimybės ir matomumas skiriasi ir priklauso nuo to, kaip vyriausybės pareigūnai suvokia analitikų centrų esamą ir pageidaujamą vaidmenį nacionaliniu, tarptautiniu ir viršnacionaliniu lygmeniu. Vienos vyriausybės labiau domisi strategiškai pagrįsta žinių sklaida naudojant tradicines ir skaitmenines priemones neturėdamos lūkesčių, jog analitikų centrai pateiks politikos rekomendacijų. Kitos vertina analitikų centrus kaip galinčius praplėsti jų žinias. Be to, jos tikisi, kad analitikų centrai pateiks požiūrių iš šalies, kurie padėtų pamatyti politikos dalykus kitokioje šviesoje. Taip pat galima būtų teigti, kad Baltijos šalių vyriausybės labai suinteresuotos paveikti žinomus analitikų centrus užsienyje, kad jie prisidėtų sprendžiant jų šalių nacionalinius klausimus. Ir, galiausiai, pranešime pabrėžiamas analitikų centrų ir vyriausybių dialogas. Analitikų centrai gali žiniomis prisidėti prie sprendimų priėmimo, tačiau tai labai priklauso nuo sprendimų priėmėjų noro bendradarbiauti.
Esminiai žodžiai: analitikų centrai,Baltijos šalys, žinių sklaida, įtaka, sprendimų priėmimas.