Daiva Janavičienė

Daiva Janavičienė – komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė. 1986 m. Vilniaus universitete baigė bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas; 2002 m. VU Komunikacijos fakultete apgynė daktaro disertaciją. 1998–2016 m. (su pertraukomis) dirbo Klaipėdos universitete (nuo lektorės iki profesorės). Nuo 2017 m. dirba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Informacijos ir komunikacijos mokslų departamente, eina vyr. metodininkės-tyrėjos pareigas. Moksliniai interesai: bibliotekų paslaugos, bibliotekininkų profesionalumas, biblioterapija. Naujausi publikuoti tyrimai: „Biblioterapija: skaitymo rekomendacijos išgyvenantiems atskirtį COVID-19 pandemijos metu“ (2021); „Biblioterapija: teorija ir praktika“ (2020), „Biblioterapijos metodika“ (2020); „Viešųjų bibliotekų informacinė veikla“(2019); „Skaitymo evoliucija: mokslo studija“ (2018). 

Rasa Januševičienė

Rasa Januševičienė – komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė. 1989 m. baigė bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas; 2000 m. – bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistro studijas Vilniaus universitete. 2005 m. VU Komunikacijos fakultete apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1997 m. dirbo Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB), 2007–2018 m. – LAB direktorė. 2005–2015 m. dėstė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Nuo 2019 m. dirba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, šiuo metu yra Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Kultūros informacijos ir komunikacijos kompetencijų ugdymo centro vadovė. Moksliniai interesai: bibliotekų vadyba, bibliotekų praktikos krizių sąlygomis tyrimai, bibliotekų paslaugos socialinės atskirties grupėms, bibliotekininkystės paradigmos, bibliotekininkystės teorija, bibliotekininkų profesinis tapatumas. Naujausi publikuoti tyrimai: „Lietuvos viešosios bibliotekos: darbas karantino režimu“(2020); „Lietuvos viešosios bibliotekos: karantino švelninimas“ (2020).

Jūratė Kuprienė

Jūratė Kuprienė yra humanitarinių mokslų daktarė, 2006–2018 m. dirbusi Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir technologijų departamento direktore, Komunikacijos fakulteto lektore ir tyrėja. Dalyvavusi tarptautinių organizacijų LIBER ir COAR atvirosios prieigos prie informacijos ir duomenų darbo grupėse, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotose mokslo ir studijų informacinės infrastruktūros finansavimo programų rengimo darbo grupėse. Šiuo metu vadovauja UAB „Euromonitor“ verslo analitikų komandai. Mokslinių tyrimų ir interesų sritys: informacijos organizavimas ir duomenų valdymas, ontologijų ir taksonomijų funkcinis suderinamumas, bibliotekų sistemos, strateginiai plėtros reikalavimai informacinėms sistemoms.

Regina Varnienė-Janssen

Regina VARNIENĖ-JANSSEN – socialinių mokslų daktarė. 1991–2015 m. dirbo Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktoriaus pavaduotoja ir vadovavo įvairiems padaliniams. 2010–2021 m. (iki liepos mėn.) – Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto docentė, projektų ekspertė, vadovavo Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centrui. Mokslinių interesų sritį apima duomenų ir informacijos valdymas viešajame sektoriuje, vientisos skaitmeninės kultūros erdvės sukūrimo problematika, atvirieji susietieji duomenys, autentiškumas ir proveniencija semantiniame saityne. Nuo 2004 m. iki šiol yra Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo žurnalo „Parlamento studijos“ redakcinės kolegijos narė.

Liutauras Ulevičius

Liutauras Ulevičius – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentas. Jis jau daugiau nei du dešimtmečius yra komunikacijos praktikas. Dar savo teisės studijų metais pradėjęs rašyti įvairius žurnalistinius tekstus IT temomis, vėliau pasirinko ryšių su visuomene konsultanto profesiją. Šiuo metu jo pagrindinės veiklos sritys – verslo konsultacijos ir kova su dezinformacija. Vilniaus universitete dėsto Įtikinimo komunikacijos, Propagandos teorijų, Viešosios diplomatijos ir įtikinėjimo, Tarptautinių krizių komunikacijos, Politinės komunikacijos socialinėse medijose dalykus.

Andrius Vaišnys

Andrius Vaišnys – komunikacijos ir informacijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (toliau – VU KF) profesorius, Nacionalinės bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento direktorius ir generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui ir strateginei plėtrai. 2007–2017 m. – VU KF dekanas, 2012–2013 m. – VU KF Kūrybinių medijų instituto direktorius, nuo 2017 m. – VU Žurnalistikos instituto Politinės komunikacijos katedros vedėjas, 1997–2006 m. – Lietuvos Respublikos Seimo Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas. Nuo 2009 m. yra mokslo žurnalo „Parlamento studijos“ redakcinės kolegijos pirmininkas.

Moksliniai interesai: informacinė politika ir žurnalistika, politikos komunikacija, parlamentarizmo raida, kultūros politika. Išleistos monografijos: „Spauda ir valstybė 1918–1940: analizė istoriniu, teisiniu ir politiniu aspektu“ (1999), „Vieši Seimo ryšiai su visuomene“ (2014), kolektyvinė monografija „Rusijos propaganda: analizė, įvertinimas, rekomendacijos“ (2016), „Gražinos Ručytės PIANISSIMO: branda ir sklaida antiformalistinio rojuko metais“ (2019), „Žurnalistikos potvynis: Lietuvos žiniasklaidos sistemos kaita, 1986–1990“ (2020). Parašė ir sudarė iliustruotą XX a. Lietuvos parlamento istoriją „Lietuvos Seimas“ (2001). Įvairių grožinės literatūros kūrinių bei scenarijų autorius.

Arūnas Brazauskas

Arūnas Brazauskas yra žurnalistas, nuo 1990 m. dirbęs „Lietuvos aide“, Eltoje, „Verslo žiniose“, „Laisvosios bangos“ radijuje, „Veido“ žurnale ir kitose redakcijose. Nuo 2017 m. dirba Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos politikos ir analitikos skyriuje.

Liudvika Meškauskaitė

Liudvika Meškauskaitė yra advokatė, daktarė, monografijų „Žiniasklaidos teisė“ (2018 m.) ir „Teisė į privatų gyvenimą“ (2015 m.) autorė. Mokslinių interesų sritys apima visuomenės informavimo teisinį reglamentavimą, asmens teisių bei visuomenės interesų apsaugą viešojoje komunikacijoje.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narė (1999–2000 m., 2005–2009 m.), Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos narė (2004–2008 m.), Lietuvos advokatūros tarybos narė (2002–2008 m., 2011–2018 m.), Austrijos ambasados Lietuvoje advokatė patikėtinė nuo 1997 m., praktikuojanti advokatė tiek Lietuvos teismuose, tiek Europos Žmogaus Teisių Teisme. Šiuo metu Liudvika Meškauskaitė dirba Vilniaus universiteto Teisės fakultete partnerystės profesore.

Kamenas Kovachevas

Kamenas Kovachevas – mokslų daktaras, Sofijos universiteto Ekonomikos fakulteto lektorius. Pagrindiniai moksliniai interesai: žiniasklaidos komunikacija, politinė reklama, viešieji ryšiai.

Antoaneta Getova

Antoaneta Getova yra mokslų daktarė, Sofijos universiteto Sociologijos katedros profesorė. Pagrindiniai moksliniai interesai: skaitmeninė sociologija, kiekybiniai metodai, ekonominė sociologija. Politinės lyderystės tema autorei yra artima, kartu su kitu šio pranešimo autoriumi yra skaičiusi pranešimą apie 2019 m. Bulgarijos vietos valdžios rinkimus Sofijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Lyderystė ir žmogiškųjų išteklių plėtra“ (2019 m.).

Ilga Kreituse

Ilga Kreituse vadovauja studijų programai „Regioninė politika ir nacionalinis valdymas“, yra Rygos Stradinio universiteto Europos studijų fakulteto dėstytoja, profesorė. Ji yra apsigynusi daktaro disertaciją apie matematinių metodų taikymą istorijos tyrimuose. Jos mokslinių tyrimų sritys yra politinių partijų veikla, nevyriausybinis sektorius, visuomenės dalyvavimas demokratizacijos procesuose. Yra buvusi Latvijos parlamento nare ir 6-ojo Latvijos Seimo pirmininke. 

Barbara Roskoša

Barbara Roskoša Rygos Stradinšo universitete įgijo politologijos ir politinės komunikacijos bakalauro laipsnį. Dirbo projektų vadove agentūroje „Mediju Tilts“. Jos mokslinių interesų sritis yra politinė komunikacija, socialinės žiniasklaidos politinis diskursas, skaitmeninis populizmas ir socialinė antropologija.

Giedrius Česnakas

Giedrius Česnakas yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės profesorius ir politikos mokslų programų vadovas.

Joanna Rak

Joanna Rak yra Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Politologijos ir žurnalistikos fakulteto docentė. 2016–2020 m. ji buvo Madrido šv. Pauliaus CEU universiteto, Navaros universiteto ir Madrido Karlo III universiteto kviestinė tyrėja. Kaip pagrindinė tyrėja, ji dalyvauja Lenkijos nacionalinio mokslo centro finansuojamuose projektuose „Europos prieš taupymą nukreiptų judėjimų taikomos besikeičiančios politinės prievartos kultūra“ ir „Ginčų politika ir neokaringoji demokratija“. Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo reikalų ministerijos geriausiojo jaunojo mokslininko, Barbaros Skargos ir Lenkijos mokslo fondo START stipendijų laureatė. Knygos „Theorizing Cultures of Political Violence in Times of Austerity: Studying Social Movements in Comparative Perspective“ (London and New York: Routledge, 2018) autorė ir knygos „Neo-militant Democracies in the Post-communist Member States of the European Union“(London and New York: Routledge, 2022 forthcoming) bendraautorė.

Ainė Ramonaitė

Ainė Ramonaitė – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedros vedėja, (Po)sovietinės atminties studijų centro vadovė. Pagrindinės jos tyrimų kryptys – rinkiminė elgsena, politinės nuostatos, socialiniai tinklai ir kolektyvinio veiksmo mechanizmai. A. Ramonaitė yra paskelbusi daug publikacijų apie partinės sistemos raidą ir rinkiminės elgsenos kaitą Lietuvoje, kultūrinę rezistenciją sovietmečiu ir politinę mobilizaciją Lietuvoje Sąjūdžio laikotarpiu. A. Ramonaitė yra Lietuvos nacionalinės rinkiminės studijos iniciatorė ir vadovė. Ji yra Lietuvos atstovė tarptautinių tyrimų tinkluose, tokiuose kaip Comparative Study of Electoral Systems (CSES), Monitoring Electoral Democracy (MEDem), European Election Studies (EES).

Dainius Žalimas

Dainius Žalimas yra Kauno Vytauto Didžiojo universiteto konstitucinės ir tarptautinės teisės profesorius, šio universiteto Teisės fakulteto dekanas, Teisės ir demokratijos centro (buvusio Baltarusijos teisingumo centro) vadovas, Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) pakaitinis narys, Vilniaus Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Anksčiau yra buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju (2011–2021) ir šio teismo pirmininku (2014–2021), Nuolatinio arbitražo teismo nariu (2005–2011), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro patarėju teisės klausimais (1998–2011), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimo komisijos pirmininku (2001–2011), Vilniaus universiteto lektoriumi, docentu ir profesoriumi (1996–2019). 2001 m. Vilniaus universitete įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį.

Apdovanojimai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (2018 m.), Moldovos Respublikos Garbės ordinas (2016 m.). Daugiau kaip 10 knygų apie viešąją tarptautinę ir konstitucinę teisę, daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių ir daugiau kaip 70 kitų straipsnių autorius ir bendraautoris. 1991 m. dalyvavo ginant Lietuvos Respubliką nuo Sovietų agresijos.

Guillaume’as Tusseau

Dr. Guillaume’as Tusseau studijavo politologiją ir teisę. Šiuo metu Paryžiaus politinių mokslų instituto Teisės mokyklos viešosios teisės profesorius ir Prancūzijos akademinio instituto (Institut universitaire de France) narys. 2015–2019 m. buvo Prancūzijos teisminės valdžios aukščiausios tarybos nariu. Jo pagrindinės mokslinių interesų sritys yra lyginamoji konstitucinė teisė ir teisės teorija – jose aktyviai reiškiasi kaip dėstytojas ir publikacijų autorius. Iš naujausių publikacijų minėtinos šios: Contentieux constitutionnel comparé. Une introduction critique au droit processuel constitutionnel (Lextenso, 2021) ir Droit constitutionnel et institutions politiques (6th ed., Le Seuil, 2021).

Cyrilas Benoît

Dr. Cyrilas Benoît – Paryžiaus politologijos instituto Europos studijų ir lyginamosios politikos centro tyrėjas, Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) narys. Jo moksliniai interesai daugiausia susiję su lyginamąja politine ekonomija; labiausiai su reguliacine politika, korporatyvine įtaka įstatymų leidybai bei teisėkūros ir administracinio sektoriaus santykiu. Kartu su Olivier Rozenbergu parengė leidinį Handbook of Parliamentary Studies (2020), kuriame publikuojami 33 mokslininkų darbai.

Magnus Tomas Kėvišas

Magnus Tomas Kėvišas yra įgijęs skandinavistikos bakalauro ir kognityvinės neurologijos magistro laipsnį. Dirbo Baltijos ir Skandinavijos šalių privačiame ryšių versle, šiuo metu vadovauja Nacionalinės bibliotekos Informacijos politikos ir analitikos skyriui. Mokslinių interesų lauką sudaro gamtotyros ir socialinių bei humanitarinių mokslų metodologijos klausimai, informacijos metodo ir jo padarinių – technokratijos ir demokratijos santykio – problemos.

Līga Romāne-Kalniņa

Līga Romāne-Kalniņa yra lingvistikos mokslų daktarė ir Latvijos universiteto dėstytoja. Ji taip pat yra Latvijos investicijų ir Līga Romāne-Kalniņa yra lingvistikos mokslų daktarė ir Latvijos universiteto dėstytoja. Ji taip pat yra „Latvijos investicijų ir plėtros agentūros“ technologijų skyriaus mokslo komercializacijos ekspertė. Mokslinių interesai: kalbos inovacijos, finansinė, teisinė ir akademinė anglų kalba, politinis ir žiniasklaidos diskursas, lingvistiniai tekstynai, rašytinė ir sakytinė kultūrų komunikacija.

Danguolė Bardauskaitė

Dr. Danguolė Bardauskaitė yra Lietuvos generolo Jono Žemaičio karo akademijos Pasaulio politikos mokslo grupės lektorė. Jos mokslinių tyrimų projektuose nagrinėjama analitinių centrų ir kitų ekspertinių institucijų įtaka užsienio ir saugumo politikai, daugiausia dėmesio skiriant JAV ir Baltijos šalims. 2015–2016 mokslo metais ji stažavosi kaip Fulbright tyrėja Amerikos universitete (angl. American University, School of International Service, Washington D.C.). 2018 m. D. Bardauskaitė įgijo politikos mokslų daktaro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete, trejus metus dirbo patarėja politikos klausimais Danijos Karalystės ambasadoje Vilniuje.

Andrius Šuminas

Dr. Andrius Šuminas yra rinkimų kampanijos monitoringo projekto „Seimo rinkimai 2020“ vadovas. Mokslinių interesų sritys apima politinę komunikaciją, rinkimų kampanijas, komunikacijos teorijas, vizualinę komunikaciją, poveikio ir propagandos technikas. Įvairių tarptautinių mokslinių konferencijų organizacinių ir programų komitetų narys. 2010–2021 m. buvo mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ mokslinis redaktorius. Šiuo metu yra Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) profesorius.

Emma Crewe

Emma Crewe yra Londono universiteto Rytų ir Afrikos studijų mokyklos (SOAS) profesorė-tyrėja bei Hertfordšyro universiteto mokslinių tyrimų vadovė; šiame universitete doktorantūros studentams dėsto vadybą. Įgijusi antropologinį išsilavinimą. Pagrindinė jos mokslinių interesų sritis yra organizacijos (ypač parlamentai). Emma Crewe yra paskelbusi daug publikacijų politologijos, politikos ir vadovavimo temomis, įskaitant paskutinę knygą „Anthropology of Parliaments“ (Routledge, 2021). Šiuo metu ji yra Pasaulinio parlamentų ir visuomenės mokslinių tyrimų tinklo direktorė ir SOAS senato pirmininkė. Vadovauja pasauliniam lyginamajam etnografiniam Brazilijos, Etiopijos, Fidžio, Indijos, Jungtinės Karalystės ir JAV parlamentų tyrimui (finansuojamam Europos mokslo tarybos projekto (2019–2024) lėšomis).