„Kodėl įtakingi politiniai lyderiai pralaimėjo kovą dėl moterų teisių? „Mergaitės už mergaites“ atvejo analizė“

Joanna RAK, Adomo Mickevičiaus universitetas

Tyrimo objektas – 2016–2018 m. judėjimo Lenkijoje už moterų teisę pasirinkti abortą „Mergaitės už mergaites“ lyderių nesėkmė. Taip atsitiko todėl, kad galimi politiniai lyderiai nepasinaudojo galinga visuomenės parama jų iškeltai moterų teises ginančiai iniciatyvai. Protesto judėjimas išsikvėpė, jo tikslai nebuvo pasiekti. Kodėl? Pagrindinis tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip keitėsi judėjimo „Mergaitės už mergaites“ politinės veiklos metu lyderių demonstruojamas poreikių patenkinimo pojūtis ir kokiu mastu toks keitimasis priklausė nuo išorinių veiksnių, t. y. darbo Lenkijos Respublikos Seime balsuojant dėl dviejų įstatymų projektų, sugriežtinančių prieš abortus nukreiptas nuostatas. Tyrime remtasi kokybine lyderių judėjimo tinklalapyje paskelbtų įrašų analize ir teorinių santykinio nepritekliaus ir patenkinimo kategorijų diada. Tyrimas parodė, jog lyderiai nuosekliai kūrė savo tikslų įvaizdį. Santykinio nepritekliaus ir pasitenkinimo apraiškos buvo matomos tik tuoj pat po judėjimo atsiradimo ir minint jo pirmąsias metines. Jos nebuvo sąlygojamos išorinių su teisėkūros procesu susijusių veiksnių. Nepriteklius skatino diskursinį judėjimo įteisinimą, o patenkinimas – organizacinės sėkmės raišką. Kai po antrojo svarstymo buvo atmestas pirmasis įstatymo projektas, lyderiai diskursyviai skelbė apie judėjimo įteisinimą ir jo organizacinę sėkmę bei visuomeninio pripažinimo poreikio patenkinimą. Tai reiškia, kad judėjimo netenkino tai, kokiu mastu buvo pasiekti jo tikslai, o pastangos neutralizuoti santykinį nepriteklių neskatino judėjimo politinės veiklos.