Regina VARNIENĖ-JANSSEN, Jūratė KUPRIENĖ, Vilniaus universitetas
Pranešimas skirtas vienai iš aktualiausių nūdienos informacijos politikos temų – tai atvirieji duomenys ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas. Pranešimas grindžiamas autorių atliktu tyrimu, kuriuo buvo siekiama nustatyti keliamus reikalavimus bibliotekų duomenų ir informacijos pakartotiniam naudojimui, taip pat įvairių šalių bibliotekų patirtį, siekiant duomenų sąveikumo su semantiniu saitynu. Fenomenologinė metodologinė nuostata, taikoma šiame tyrime, orientuoja ne tiek į paties fenomeno nagrinėjimą, kiek į jo reikšmę, nulemtą žmogiškosios sąmonės veiklos. Buvo ieškoma to, kas bendra skirtingoms individų patirtims susidūrus su šiuo fenomenu. Sąlyginai buvo išskirti trys šio fenomeno supratimo interpretacijos lygmenys. Pirmasis – atvirųjų duomenų supratimo interpretacijos lygis yra grindžiamas ES parlamento ir Tarybos bei Lietuvos strateginių dokumentų, įžvelgiančių duomenų atvėrimo potencialą, jų galimą naudą ir nurodančių jų atvėrimo kryptį, analize. Akcentuojami šių metų liepos 17 d. įsigaliojusios atnaujintos ES Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo esminiai aspektai. Antras – atvirųjų duomenų supratimo interpretacijos lygis yra grindžiamas reikalavimų, keliamų atvirųjų duomenų aprašymui, jų skelbimui ir sujungimui semantiniame saityne, analize. Svarbiausi jų yra RDF– išteklių aprašymo modelio ir T. Berners-Lee nustatytų principų taikymas. Trečias – atvirųjų duomenų supratimo interpretacijos lygis yra grindžiamas įvairių šalių tyrėjų, įskaitant ir šio straipsnio autorių, patirčių, susidūrus su šiuo fenomenu, analize. Aptariami gerosios praktikos pavyzdžiai pasaulio šalių bibliotekose. Tokia tyrimo logika užtikrina perėjimo nuo atskirybės, individualių ir subjektyvių žinių į apibendrintą sąvokinį socialinės tikrovės aprašymo lygį ir leidžia pristatyti apibendrinančias išvadas.