Līga ROMĀNE-KALNIŅA, Latvijos universitetas
Terminas „demokratija“ yra graikiškų žodžių demos (liaudis) ir kratos (valdau) derinys. Dabar šiuo žodžiu vadinama valstybės valdymo sistema, pagrįsta piliečių valia. Vienas pagrindinių demokratinės politikos elementų yra komunikacija, o viena iš politinės komunikacijos įgyvendinimo formų yra kalba. Pastaruosius tris atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius Baltijos šalių politinių vadovų viešojoje komunikacijoje kaip vienas svarbiausių šių šalių nacionalinio identiteto elementų buvo akcentuojamos teminės sritys: „grįžimas į Vakarus“, „grįžimas į Europą“, „grįžimas į demokratiją“. Pranešime analizuojamas diskursinių strategijų ir lingvistinių metodų, susijusių su naujai atsiradusios ir tvarios vertybės kūrimu, naudojimas Baltijos valstybių parlamentų vadovų kalbose. Apžvelgiamos demokratijos ir politinės komunikacijos sąvokos posovietinių Baltijos šalių mokslinėje literatūroje, siekiant išnagrinėti, kaip diskursiškai kuriama tvari demokratija, pateikiama kritinė tekstynais pagrįsta diskursinė Baltijos šalių parlamentų vadovų nepriklausomybės laikotarpio kalbų analizė. Atliekant tyrimą taip pat buvo siekiama palyginti įvairių diskursinių strategijų naudojimą komunikacinės praktikos modelių kaitai įvertinti. Panašiai kaip ir Baltijos šalių piliečių nepriklausomybės metais naudojama retorika, šių šalių parlamentų vadovų kalbos bendros politinės praeities, bendro svarbaus „kito“ (de) konstravimo ir bendros politinės vieningos Europos dabarties ir ateities išsaugojimo kontekste kuria tvarios demokratijos idėją kaip nacionalinės šių šalių tapatybės dalį.
Esminiai žodžiai: Baltijos šalys, demokratija, tekstynais pagrįsta kritinė diskursinė analizė, parlamentinis diskursas.