Liutauras ULEVIČIUS, Vilniaus universitetas
Pandemijos laikotarpiu didelės dalies visuomenės tiesioginiai kontaktai ir įprastas bendravimas buvo apribotas, informacija keistasi skaitmeninėje erdvėje. Skaitmeninės erdvės galimybės lengvai skelbti ir platinti bet kokią informaciją tapo dalies politikų įrankiu ne tik ginant savo atstovaujamus rinkėjus, bet ir manipuliatyviai siekiant trumpalaikio populiarumo ar kitų tikslų. Posttiesos kultūroje tokia „asmenine nuomone“ ir emocija grįsta pozicija yra tapusi vos ne lygiaverte atsvara mokslo metodais patikrintiems faktams, objektyviai tiesai. Dezinformacijos reiškinio tyrimai remiasi atskirų naratyvų analize, jų struktūros ir turinio dekonstrukcija. Tyrime nagrinėjama, kokius pagrindinius melagingus naratyvus nuo 2020 m. sausio plėtojo Lietuvos politikos lyderiai, kurie iš jų tapo vėlesnės politikų sėkmės ar net atskirų senų ir naujų visuomeninių judėjimų, politinių partijų populiarumo pagrindu.