Antoaneta GETOVA, Kamen KOVACHEV, Sofijos universitetas
COVID-19 pandemija tapo išbandymu daugelio šalių sveikatos priežiūros sistemoms, tačiau jos pasekmės susijusios ne vien tik su medicina – neabejotina yra ir ekonominė bei politinė pandemijos sukelta krizė. Ji dar labiau reiškiasi vykdant skiepijimo kampanijas, kurios daugelyje šalių nesulaukia plataus pritarimo. Tokios kampanijos sukelia stiprų gyventojų pasipriešinimą, įskaitant gatvės protestus, atsisakymą skiepytis ir prieš skiepus nukreiptų konspiracinių teorijų sklaidą socialinėje žiniasklaidoje. Visas šias problemas daugiausia lemia skiepijimo kampanijų komunikacijos klaidos ir politinių lyderių požiūris į skiepijimą, pradedant abejingumu ir baigiant aiškiu nepritarimu (pavyzdžiui, Brazilijoje). Pranešime analizuojamos Bulgarijos COVID-19 skiepijimo kampanijos komunikacijos problemos ir klaidos, nulėmusios tai, kad Bulgarija, bent jau kol kas, užima paskutinę vietą Europoje pagal skiepijimo nuo COVID-19 rodiklį. Šiuo metu visiškai paskiepyta maždaug 22 proc. Bulgarijos gyventojų, nors šalyje pakanka visų ES patvirtintų skiepų rūšių ir veikia tūkstančiai savanoriško ir neatlygintino skiepijimo centrų. Pranešime komunikaciniu ir sociologiniu požiūriu analizuojamos šio atvirkštinio rekordo priežastys.