Magnus Tomas KĖVIŠAS, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Pranešimo tema pasirinkę mechanizmus ir parametrus, kurie apibrėžia politinės analizės tematikas, temas ir objektus ar konkrečius klausimus, aptariame skirtingas darbotvarkės sudarymo paradigmas. Darbotvarkę gali lemti ambicija aprėpti visą įmanomą spektrą (sisteminis planavimas); sprendimas telktis į vis iškylančias ir nykstančias pragmatinio konteksto aktualijas; ar principas, pagal kurį darbotvarkę apibrėžia atskirų partijų ar politinių personalijų pageidaujami tvarkaraščiai (užsakovas). Paties Nacionalinės bibliotekos Informacijos politikos ir analitikos skyriaus veikla galėtų būti nagrinėjama kaip šių trijų skirtingų strategijų taikymo atvejis: jų taikymo aplinkybės skiriasi. Šiame pranešime detaliau kalbama apie atliktą empirinį tyrimą, kuriame lyginama dviejų lietuviškų analitinių centrų (viešojo sektoriaus institucijos ir nevyriausybinės „idėjų kalvės“) švietimo politikos srities produkcija ir du užsakytų analizių tipai (išankstinė ir retrospektyvinė). Ištyrę Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), nepriklausomo specialistų centro, produkcijos chronologinius tvarkaraščius, lyginame juos su faktiškai stebėta veiklos darbotvarke, ieškodami skirtumų: galbūt vienur išankstinė analizė dominuoja retrospektyvinės analizės sąskaita ar atvirkščiai. Pristatydami tyrimo rezultatus, išryškinsime stebėtus skirtumus: viešaisiais ištekliais finansuojamas analitinis darbas yra menkai tendencingas kalbant apie išankstinę ar retrospektyvinę orientaciją, tuo tarpu privačiai finansuojamu turiniu daugiausia kreipiamasi į ateitį. Trumpai aptariami ir kiti intensyvumo, dinamiškumo ir produktyvumo skirtumai.