Dainius ŽALIMAS, Vytauto Didžiojo universitetas
Politinė ir teisminė valdžios yra skirtingos prigimties ir pobūdžio, tačiau kartu sudaro valstybės valdžią. Politinės valdžios (įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji, kuri yra dualistinio pobūdžio) legitimumo šaltinis yra rinkimuose išreikšta piliečių valia. Teisminė valdžia (Konstitucinis Teismas ir ordinariniai teismai) vienintelė formuojama profesiniu pagrindu politinės valdžios institucijoms skiriant teisėjus. Tai nereiškia mažesnio teisminės valdžios legitimumo, nes jai pagal Konstituciją patikėta specifinė teisingumo vykdymo funkcija, kuriai atlikti būtina ir specifinė atitinkamų teisminių institucijų sudarymo tvarka.
Įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius ir vykdant bendrąsias valstybės funkcijas tarp valstybės institucijų – politinės ir teisminės valdžios – egzistuoja tarpfunkcinė partnerystė, taip pat tarpusavio kontrolė ir atsvara. Taigi nors tarptautinio bendradarbiavimo srityje teismai gali prisidėti, pavyzdžiui, prie valstybės užsienio politikos tikslų įgyvendinimo, pagrindinis jų uždavinys – politinės valdžios veiklos teisėtumo kontrolė užtikrinant Konstitucijos ir teisės viršenybę. Šiuo tikslu suteikiamos konstitucinės teismų ir teisėjų nepriklausomumo garantijos. Kartu pagal Konstituciją politinės valdžios institucijos privalo vykdyti teisminės valdžios sprendimus, visų pirma, savo veikloje vadovautis Konstitucinio Teismo suformuota oficialiąja Konstitucijos nuostatų samprata. Konstituciniam teisingumui ir konstituciniam teisėtumui užtikrinti Konstitucinis Teismas turi pagal Konstituciją būtinus įgaliojimus, be kita ko, ir implicitinio pobūdžio (pavyzdžiui, prireikus atidėti sprendimo įsigaliojimą, pripažinti visus antikonstitucinio teisės akto padarinius neteisėtais, atskleisti sprendimo padarinius). Taigi pagal Konstituciją teisminė valdžia paprastai vykdo negatyvaus įstatymų leidėjo įgaliojimus, tačiau atskirais atvejais gali atlikti ir pozityvaus įstatymų leidėjo vaidmenį.
Teisminės valdžios veiksmingos veiklos sąlyga – visuomenės pasitikėjimas teismais, kuriam prielaidas sudaro ne politinės valdžios dalyvavimas, o atsakinga ir aktyvi pačios teisminės valdžios veikla (pavyzdžiui, teisėjų kvalifikacija, profesionalumas, gebėjimas spręsti bylas vadovaujantis ne tik įstatymo raide, bet ir teise, tinkamas teisinis procesas, pagarba teismo proceso dalyviams, racionalus teismo sprendimų argumentavimas ir jų aiškumas). Taigi deramai politinės ir teisminės valdžių sąveikai svarbi ne tik šių valdžių pagarba Konstitucijai ir viena kitai, bet ir teisminės valdžios lyderystė teisės viršenybės srityje bei atvirumas visuomenei.