Olena Zaiets (Ukrainos nacionalinė V. I. Vernadskio biblioteka)
XVI a. antroje pusėje Vilnius buvo daugiatautės Rytų Europos šalies sostinė. 1572 m. mirė Žygimantas Augustas, garsėjęs tolerantiška politika. Tuomet suaktyvėjo katalikų dvasininkai, sustiprėjo jėzuitų vaidmuo. Konfesijų kovoje už tikinčiųjų protus greta pamokslų vis svarbesnis darėsi spausdintas žodis. Abiejų Tautų Respublikoje vis didesnį svorį įgijo katalikai, į jų įtaką pateko ir ukrainiečių žemės, o čia formavosi tautinė savivoka ir švietimu rūpinosi stačiatikių brolijos, jos konkuravo su jėzuitais.
Tautinę savivoką apibrėžė stačiatikių tikėjimas ir raštingumas, jį užtikrino religinės brolijų mokyklos ir gramatikų leidėjai, pirmiausia Vilniaus spaustuvininkai. XVII a. šeštąjį dešimtmetį Ukrainoje lankėsi Antiochijos arkidiakonas Pavlo Alepskyi. Jis nustebo, kad šalis itin raštinga – net moterys bažnyčioje skaito iš maldaknygių, o benamiai vaikai rašto mokomi mokyklose. Vėliau įvykęs išsivadavimo karas, vadovaujamas Bohdano Chmelnyckio, ir buvo pagrįstas tautine savivoka.