Ieva Rusteikaitė (Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus dailės akademija)
Ankstyvaisiais Naujaisiais laikais sparčiai augantys spaudinių tiražai ir plintantis visuomenės raštingumas reikšmingai veikė tiek knygų platinimo principus, tiek įvairius su knygos kūrimu siejamus menus ir amatus. Vieno iš jų – knygrišystės virsmas į organizuotą miesto amatą siejamas būtent su XV a. antrojoje pusėje spaudos išradimo sukeltais socialiniais ir ekonominiais pokyčiais, paskatinusiais Europos amatininkus burtis į pirmuosius knygrišių cechus. XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje plintant spaudai ir Vilniui tampant svarbiu regiono spaudos centru, šio amžiaus pradžioje fiksuoti ir ankstyviausi žinomi duomenys apie knygrišių veiklą Vilniuje.
Pranešime siūloma pažvelgti į kai kuriuos iki šiol amato požiūriu gana menkai tyrinėtus Vilniuje spausdintų knygų įrišus ir atskleisti jų, kaip daiktinių šaltinių, teikiamą potencialą kaupiant žinias tiek apie amatininkų darbo principus, tiek apie konkrečių spaudinių cirkuliavimo, jų naudojimo ir skaitymo aplinkybes. Darant prielaidą, kad tam tikros Vilniuje spausdintos knygos galėjo būti šiame mieste ir įrištos, pranešime bus aptariami XVI a. antrosios pusės vietos spaudinių įrišų atvejai. Ypatingą dėmesį skiriant technologiniams aspektams, bus bandoma pagal nagrinėjamų dirbinių formą, funkciją ir stilių bent fragmentiškai rekonstruoti vaizdą apie vietos amato tradiciją ir ką tai galėtų atskleisti apie to meto skaitytojų ir užsakovų poreikius.