Jolita Liškevičienė (Vilniaus dailės akademija, Lietuva)
Pranešime bus kalbama apie vieną nedidelę spaustuvę Slucke, įkurtą didiko Kazimiero Kristupo Klokockio (apie 1625–1685) – Slucko spaustuvės įkūrėjo ir Radvilų dvaro kliento. Siekiama atidžiau pažvelgti į tokį reiškinį, kai išsilavinęs didikas savo kultūriniams poreikiams įsteigia spaustuvę, leidžia daugiausia pasaulietinius leidinius, atliepia miesto poreikius, bendradarbiauja su Vilniaus ir kitų miestų graveriais. Klokockis išsiskyrė savo mecenatine veikla – sukaupė turtingą biblioteką, nuolat domėjosi pasaulio naujovėms, mokslų pasiekimais, užsisakydavo įvairius fizikos instrumentus ir pan. Didžiausiu Klokockio nuopelnu kultūrai yra laikomas veikalo „Turkų monarchija“, išversto iš prancūzų į lenkų kalbą, išleidimas Slucko spaustuvėje 1678 m. Po Klokockio mirties jo biblioteką paveldėjo sūnus Jeronimas (1664–1721). Įgijęs gerą išsilavinimą, tapęs jėzuitu, Jeronimas sekė tėvo pėdomis, plėtojo mokslo ir kultūros veiklą: fundavo Slucko jėzuitų kolegiją, vėliau joje ėjo rektoriaus pareigas. Tėvo ir sūnaus Klokockių knygos sudarė Slucko kolegijos bibliotekos branduolį, jų dalis XIX a. pradžioje atsidūrė Universiteto bibliotekoje.