Brigita Zorkienė (Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuva)
Jėzuitų ordino tapatybė buvo daugiau nei mokyklų steigimas ir mokymas – didelis dėmesys buvo skiriamas ir misijų veiklai. Pasaulinis jėzuitų misijų tinklas buvo neatsiejamas nuo informacijos mainų tarp vienuolijos narių, pasklidusių po skirtingus žemynus, o išspausdinti egzotiškų kraštų tyrinėjimai ir kita panaši literatūra buvo labai laukiama, populiari ir naudinga misionieriams ir norintiems jais tapti. Teigiamai žvelgdami į visą Dievo sukurtą pasaulį, jėzuitai kitose šalyse aktyviai gilinosi į čiabuvių religijas, mokėsi vietinių kalbų, stebėjo gamtą, braižė žemėlapius ir, svarbiausia, sistemingai dalijosi žiniomis. Jėzuitų dėka buvo sukauptos išsamesnės ir pagrįstesnės Tolimųjų Rytų kalbų ir kultūrų žinios. Vilniaus universiteto bibliotekos ištakos tiesiogiai susijusios su jėzuitų kolegijos įkūrimu (1570 m.), vėliau – su universiteto raida (nuo 1579 m.). Ši biblioteka visiškai atitiko jėzuitiškų bibliotekų standartus – jos pagrindą sudarė knygos, būtinos ruošiantis paskaitoms, studijuojant ir stiprinant tikėjimą. Misionieriškos veiklos kontekste biblioteka būdavo papildoma egzotiškų kraštų misionierių laiškų rinktinėmis, tyrinėjimais, kartografija, atsiminimais ir pan. Pranešime ketinama aptarti, kokia misijų literatūra išliko Vilniaus universiteto bibliotekoje, kiek ji buvo svarbi jėzuitams ir visuomenei ir kur šios knygos keliavo.