Jadvyga Misiūnienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuva)
Reformacija – o vėliau ir kontrreformacija – buvo vienas pagrindinių akstinų, lemiančių knygų spausdinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atgimimą ir tolesnį šio proceso klestėjimą per visą šimtmetį. Tai buvo nepaprastai dinamiškas ir produktyvus periodas Lietuvos knygų spausdinimo raidoje, istorikų kartais vadinamas aukso amžiumi. Tyrinėjamos temos apatinę chronologinę ribą lemia 1553 m., kai Brastoje Lietuvos didžiojo kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo valdose įkurtoje spaustuvėje išėjo „Brastos katekizmas“ lenkų kalba – pirmasis Lietuvos protestantų leidinys. XVII a. vidurio karai su Švedija ir Rusija nulėmė viršutinę chronologinę ribą – tai buvo reformacijos ir kontrreformacijos pabaiga. 1656 m. bibliografijoje datuojami paskutiniai leidiniai. Knygų spausdinimo raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sustojo visam dešimtmečiui.
Nacionalinėje bibliotekoje buvo aptiktos 282 šio laikotarpio knygos 211 pavadinimų. Pirmą kartą bibliotekoje Retų knygų ir rankraščių skyriaus bazėje buvo atlikti kompleksiniai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1553–1656 m. išleistų knygų kolekcijos tyrimai (istoriniai, bibliografiniai, provenienciniai, filigranistiniai, teminiai), jie davė puikių rezultatų – identifikuotas 51 tipografinis anonimas, nustatytos 23 itin retos knygos, bibliografų vadinamos unicum absolutum. Švenčiant Vilniaus 700-metį pravartu paminėti – iš 211 tyrinėjamų leidinių „vilniana“ sudaro 185 leidiniai.