Holly K. M. Johnstone (Oksfordo universiteto Orielio koledžas, Jungtinė Karalystė)
1590 m. išleista Cesare’ės Vecellio kostiumų knyga „De gli habiti antichi et moderni di diversi parti del mondo“ yra pagrindinis XVI a. šaltinis apie Europoje paplitusius kostiumus. Savo 415 medžio raižinių serijoje Vecellio supažindina su Senojo pasaulio tautomis, vietomis ir apranga, taip atskleisdamas venecijietišką pasaulėžiūrą, susijusią su kūniškumo pabrėžimu ir geografiniu meistriškumu. Į po aštuonerių metų išleistą Vecellio kostiumų knygos „Habiti Antichi, et modern di tutto il mondo“ antrąjį leidimą buvo įtrauktos ir Amerikos tautos. Nepaisant to, kad Naujasis pasaulis ir jo tautos buvo „per toli, kad turėtume žinių apie juos“, Vecellio medžio raižiniai ir juos lydintys aprašymai pasižymi tokiais pat tvirtais autoriaus teiginiais, kurių netrūko ir ankstesniuose jo darbuose, skirtuose tautoms, gyvenančioms arčiau lagūnos.
Šiame pranešime nagrinėjamos fizinės ir geografinės autoriteto ribos Vecellio kostiumų knygose ir tai, kaip menininkai ir sofos keliautojai naudojosi šiomis knygomis, siekdami išplėsti savo intelektualines žinias apie jiems žinomą pasaulį. Nors XVI–XVII a. Venecija neturėjo didelės kolonijinės galios, jos spaustuvių įtaka padėjo skleisti pasaulyje toli siekiančias idėjas apie Europos autoritetą Naujajame pasaulyje. Sudėjus tolimų kraštų ir tautų vaizdus bei aprašymus į lengvai prieinamą leidinį, Vecellio darbas iš esmės buvo tipinis tų laikų bandymas sukurti unikalų Venecijos pasakojimą apie besiplečiantį pasaulį.