Edukacijos metu rašytoja E. Daciūtė pasidalys patirtimi, įgyta per šimtus susitikimų su jaunaisiais skaitytojais, pasakojant jiems apie knygas, supažindins su įrankiais, kuriems padedant knyga taps ne šiaip knyga, bet Knyga, o darbas su ja – maloniu nuotykiu.
Knygos vaikams ypatingos ne tik tuo, kad jas galima skaityti daug kartų, kad jas skaityti galima įvairiais būdais, bet ir tuo, kad užvertus knygas draugystė su jomis nesibaigia. Jei mes parodysime vaikams, koks yra knygos gylis ir plotis, lengviau įtrauksime juos į knygos pasaulį: sudominti reiškia įvilioti. Vienas būdų užmegzti ryšį su knyga yra paraginti vaikus tapti pasakojimo dalimi: kas buvo prieš tai, kaip manai pagal viršelį, koks tai bus pasakojimas, kaip manai, koks veiksmas bus po šio, ką galėtų reikšti šio eilėraščio pabaiga. Papasakojame, kaip atsiranda knygos personažai, o jei jų atsiradimo istorijos nežinome, pabandome ją kartu sukurti. Koks personažas labiausiai patiko, kodėl, ar jūs taip pat pasielgtumėte, ar šioje istorijoje, jei ji vyktų iš tiktųjų, galėtų gyventi iliustracijoje nupiešti gyvūnai. Knygos, ypač paveikslėlių, slepia daug paslapčių. Vos tik pradėsime jų ieškoti, knyga greitai ners į gylį. O kam neįdomu paieškoti atsakymų į klausimus, rasti užuominų. Dar vienas P yra pasitikėjimas. Tas, kuriam aš skaitau knygą, mėgsta ieškoti atsakymų. Skatinti teikti versijas, leisti ilgai spėlioti ir nepasakinėti, kol visa grupė nenuspręs kitaip. Galbūt atsakymai netinka šiai istorijai, bet galbūt jie gali būti idėja tavo paties istorijai. Ir paskutinis P šioje edukacijoje – pačių vaikų kūryba, kurią paskatina, įgalina knygos skaitymas. Dabar pats vaikas tampa kūrėju, kuriam pavaldūs pasakojimas, personažai.