Vaikystė yra itin jautrus ir svarbus etapas, kuriantis pamatą tolesniam žmogaus gyvenimui. Aušra tiki, kad mūsų tikslas – siekti, jog vaikystė būtų kupina įvairių žaismingų patirčių, kartu stiprinant ryšį tarp vaiko, tėvų ir aplinkinio pasaulio.
Pastebima, kad vaikų susidomėjimas knygomis mažėja. Tam įtakos turi vis didėjantis gyvenimo tempas, tėvų užimtumas, stresas ir technologijos. Dėl laiko ir energijos stokos esame linkę rinktis kuo mažiau vidinių resursų reikalaujančius užsiėmimus, kartais tai taikydami ir vaikų užimtumui. Tad technologijos vis dažniau tampa lengvesniu ir patogesniu pasirinkimu šeimos laisvalaikiui. Svarbu paminėti, kad tėvai patogesnį kelią renkasi nebūtinai dėl abejingumo, bet galimai dėl informacijos stokos. Tikėtina, kad įvairios iniciatyvos, pabrėžiančios ankstyvo (ir ne tik!) skaitymo ir bendrai knygų naudą, padėtų tėvams suprasti, kokį svarbų vaidmenį tai atlieka vaiko pažintinių, emocinių ir socialinių įgūdžių lavinimui bei tarpusavio ryšio stiprinimui.
Pradėti skaityti savo vaikui niekada nėra nei per anksti, nei per vėlai. Gali atrodyti, kad tokio amžiaus kūdikiui mažiausiai reikia knygų. Visgi, kūdikiui reikia kokybiško laiko kartu su tėvais, o į šį santykį galima įkomponuoti ir knygas. Knygos ir jų skaitymas turi naudingos įtakos įvairaus amžiaus vaikų raidai. Patiems mažiausiems knygos suteikia galimybę tyrinėti ir pažinti pasaulį, skatina kalbos raidą bei stiprina vaiko ir tėvų tarpusavio santykius. Vaikui augant, knygų teikiama nauda taip pat keičiasi: skaitymas vaikui padeda gerinti dėmesio koncentraciją, plečia pasyvųjį (kalbos supratimo) ir aktyvųjį (kalbėjimo) žodyną, gerina atmintį, padeda lavinti emocijų pažinimo ir išraiškos įgūdžius, stiprina vaizduotės, kūrybiškumo ir net savarankiškumo įgūdžius. Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, kad dažniau skaitantys vaikai pasižymi geresniais akademiniais pasiekimais. Kuo anksčiau vaikai supažindinami su knygomis, tuo natūraliau skaitymas priimamas vyresnio vaiko, paauglio ar net suaugusio žmogaus gyvenime.