Leslie Waters

Teksaso universitetas El Pase (Jungtinės Amerikos Valstijos)

Dr. Leslie Waters yra istorijos docentė Teksaso universitete El Pase. Ji yra įgijusi daktaro laipsnį UCLA ir specializuojasi XX a. Vidurio ir Rytų Europos istorijoje, ypatingą dėmesį skirdama istoriniams lūžio momentams. Jos pirmoji knyga „Borders on the Move: Territorial Change and Ethnic Cleansing in the Hungarian Slovak Borderlands, 1938–1948“ buvo išleista Ročesterio universiteto leidykloje 2020 m. Šiuo metu ji dirba prie projekto „Barcelona’92: Naujoji Europa olimpinių žaidynių fone“, kuriame nagrinėjama 1992 m. vasaros olimpinių žaidynių reikšmė postkomunistinės Vidurio ir Rytų Europos integracijoje į liberalią tarptautinę politiką ir pasaulinę kapitalistinę ekonomiką.

Vladimir Šumanović

Zagrebo universitetas (Kroatija)

Vladimiras Šumanovićius (g. 1986 m., Zagrebas) – Zagrebo universiteto Kroatijos studijų fakulteto Istorijos katedros docentas. Klasikinį gimnazijos išsilavinimą įgijo Zagrebe. Nuo 2017 m. dėsto Kroatijos studijų fakultete, kur veda nacionalinės ir pasaulio naujausiosios istorijos kursus. 2019 m. vasarį apgynė daktaro disertaciją tema „Pagrindiniai kariniai-politiniai įvykiai Rytų Bosnijoje 1942 metais“. Jo mokslinių tyrimų interesai apima Kroatijos naujausiąją istoriją ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpį buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Šia tema yra publikavęs mokslinių straipsnių vietiniuose ir tarptautiniuose istorijos žurnaluose, dalyvavęs daugelyje akademinių konferencijų bei keliose televizijos laidose. Yra knygos „Četnikų daliniai Nepriklausomos Kroatijos valstybės tarnyboje“, išleistos 2021 m., bendraautoris (kartu su Vlatka Vukelić).

Vlatka Vukelić

Zagrebo universitetas (Kroatija)

Vlatka Vukelić (g. 1979 m., Sisakas) – Zagrebo universiteto Kroatijos studijų fakulteto docentė. Nuo 2004 m. dirba Istorijos katedroje, kur dėsto bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programose. Ilgus metus ėjo Istorijos katedros vedėjos ir istorijos doktorantūros programos vadovės pareigas. Ji yra trijų monografijų autorė ir kelių mokslinių rinkinių sudarytoja. Moksliniai jos straipsniai publikuojami tiek vietiniuose, tiek tarptautiniuose akademiniuose žurnaluose. Aktyviai dalyvauja mokslo ir profesinių konferencijų organizavime bei pristatymuose, ypač orientuojasi į 20-ojo amžiaus Kroatijos istorijos kontroversijų išaiškinimą. Jos mokslinių tyrimų sritys apima humanitarines katastrofas ir socialines grėsmes tarpukario laikotarpiu, taip pat platesnį socialinį ir politinį Antrojo pasaulinio karo kontekstą. Ji taip pat įsitraukusi į tyrimus ir viešinimo veiklas, susijusias su Tėvynės karo padariniais ir žuvusių vaikų skaičiaus nustatymu. Ji rodo stiprų mokslinį susidomėjimą komunistiniais nusikaltimais Kroatijoje, laikydama tai esmine prielaida sveikam jaunosios Kroatijos visuomenės vystymuisi ir būsimų Kroatijos istoriografijos gairių formavimui, o kartu – tikslių ir patikimų švietimo programų kūrimui.

Luisa Tousova

Karolio universitetas (Čekija)

Luisa Tousova yra bakalauro studijų studentė Prahos Karolio universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Jos akademiniai interesai apima pokomunistinius demokratizacijos procesus, atminties politiką ir taikaus pasipriešinimo judėjimus. Pastaraisiais metais ji pristatė savo tyrimus Limeriko universiteto AICUR konferencijoje, kur analizavo romų piliečių kitoniškumo temą Čekijos Respublikoje. Be to, ji dalyvavo kuratorinėje veikloje galerijoje, finansuojamoje Čekijos kultūros ministerijos, kur prisidėjo prie projekto, skirto Rytų Europos balsų stiprinimui per antikolonialinę perspektyvą.

Claudiu-Lucian Topor

Jasų „Alexandru Ioan Cuza“ universitetas (Rumunija) 

Claudiu-Lucianas Toporas (g. 1975) yra docentas Jasų „Alexandru Ioan Cuza“ universiteto Istorijos fakultete. Jo pasiekimai žmonijos praeities tyrimuose atspindi ilgalaikį susidomėjimą diplomatijos, karų ir tarptautinių santykių istorija. Kelerius metus jis dokumentavo Rumunijoje rezidavusių užsienio diplomatų (įgaliotųjų ministrų, legacijų ir konsulatų darbuotojų ir kt.) socialinį gyvenimą, remdamasis jų patirtimis ir bendravimo praktikomis. Vokietijos ir Rumunijos santykių rekonstrukcija buvo pagrindinė likusios jo podoktorantūros tyrimų dalies tema. Jo tyrimai, atspindintys taikų bendradarbiavimo su Vokietija laikotarpį, galiausiai perėjo į karo metą – 1916–1918 metus. Jis yra kelių tomų, skirtų Vokietijos politikai Rumunijoje ir Pietryčių Europoje XX a. pradžioje, autorius ir redaktorius.

Luboš Švec

Karolio universitetas (Čekija)

Lubošas Švecas yra Karolio universiteto Socialinių mokslų fakulteto Tarptautinių studijų instituto šiuolaikinės istorijos docentas. Jis studijavo istoriją Karolio universitete, o daktaro laipsnį įgijo Čekijos mokslų akademijos Istorijos institute. Jo tyrimų sritys apima Čekijos visuomenės santykių su Baltijos tautomis bei kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis istoriją, taip pat tautinio identiteto formavimosi ir valstybingumo procesus šiame regione. Jis yra istorinio teksto knygai „History of the Baltic Countries“ (Praha, 1996) autorius, taip pat monografijų „Czechoslovakia and the Baltic States 1918–1939“, „Perestroika, the Baltic Republics and Czechoslovakia 1988–1991“ (Praha, 2013) bei išplėstinės šios monografijos lietuviškos versijos „Perestroika, Baltijos respublikos ir Čekoslovakija 1988–1991“ (Vilnius, 2017) autorius.

Juhan Saharov

Tartu universitetas (Suomija)

Juhanas Saharovas yra Tartu universiteto Politinės teorijos mokslo darbuotojas (daktaras). Jis specializuojasi vėlyvojo Sovietų Sąjungos laikotarpio ir Vidurio–Rytų Europos ekonominės bei politinės minties intelektinėje istorijoje, daugiausia dėmesio skirdamas rinkos socializmui, ekspertų vaidmeniui valstybinio socializmo sąlygomis bei „savivaldos“ ir „suvereniteto“ sampratų transformacijai sovietinėse respublikose perestroikos metu. Jis yra stažavęsis Stanfordo universitete ir Imrės Kertészo kolegijoje (Jenos universitetas). Šiuo metu vadovauja Tartu universitete vykdomam tyrimų projektui „Nuo ekspertų iki revoliucionierių“ (2025–2028), kuriame nagrinėjama inteligentijos transformacija, jos ekspertinės žinios bei profesinės kalbos Baltijos šalyse ir Vidurio–Rytų Europoje vėlyvuoju Šaltojo karo laikotarpiu. Projektas tiria, kaip mokslinis elitas perėjo nuo ekspertinės veiklos prie politinių pokyčių inicijavimo, analizuodamas Estijos ekspertų tinklus Vidurio–Rytų Europoje 1980-ųjų pabaigoje.

Rusnė Marija Poligaitė

Vilniaus universitetas (Lietuva)

Rusnė Marija Poligaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politikos mokslų bakalauro programos absolventė (2025 m.), studijas baigusi „Magna Cum Laude“ diplomu. Nuo 2025 m. rudens –  Šiuolaikinės politikos studijų magistro programos studentė. Bakalauro darbas, kuriuo remiantis parengta paraiška dalyvauti konferencijoje, pripažintas geriausiu baigiamuoju darbu savo grupėje (sritis – Lyginamoji politika) ir įvertintas vardine Romualdo Ozolo stipendija. 2023–2024 m. rudens semestrą, dalyvaudama ERASMUS+ mainų programoje, studijavo Liono politikos mokslų institute (SciencesPo Lyon), kur įgytas Politikos mokslų atestatas. Aktyvi mokslinių konferencijų dalyvė: 2023 m. ir 2024 m. dalyvavo metinės VU TSPMI Lietuvos politikos mokslų konferencijos studentų sesijoje,  o 2025 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tarpdisciplininėje studentų konferencijoje „Istorijų atradėjai“. Bakalauro studijų metu kartu su kolegomis parengtas sakytinės istorijos projektas „Ką reiškė būti antisovietinės rezistencijos dalyvio giminaičiu sovietmečiu?“ pripažintas vienu geriausių kurso „Sovietinių ir posovietinių visuomenių antropologija“ darbų ir šiais metais publikuotas VU TSPMI (Po)sovietinės atminties studijų centro tinklalapyje.

Tautvydas Petrauskas

Lietuvos kultūros tyrimų institutas (Lietuva)

Tautvydas Petrauskas – dailėtyrininkas, dailės kritikas. VDA Dailėtyros ir kuratorystės BA (2021), Dailės istorijos ir teorijos MA (2023), Menotyros doktorantūra (nuo 2023). Šiuo metu rengia disertaciją apie Lietuvos Sąjūdžio ir Nepriklausomybės pradžios permainų įtaką laikmečio vizualiesiems menams. Mokslinių interesų kryptys – Lietuvos ir Vakarų kultūros pokario dailė ir šiuolaikinis menas, meno teorijos, dailės kritika, XX a. kultūros istorija ir filosofija.

Vilija Navickaitė

Vilniaus universitetas (Lietuva)

Vilija Navickaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė. Rengia disertaciją „Mūsų širdys reikalauja permainų!“ Baltarusių individualūs apsisprendimo mechanizmai (ne)įsitraukti į masinius protestus 2020 vasarą“ (vadovė prof. Ainė Ramonaitė). Vilija dirba vystomojo bendradarbiavimo srityje daugiausia Rytų kaimynystės regione su demokratizacijos skatinimo ir žmogaus teisių užtikrinimo projektais, paremtais meno, kultūros ir kūrybiško mąstymo metodikomis.

Karel Müller

CEVRO universitetas (Praha, Čekija)

Karelas Mülleris tyrinėja pilietinę visuomenę, demokratiją ir viešąją sferą, postkomunizmą ir europėjimo procesus. Jis aktyviai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje, viešosios politikos grupėse ir savivaldos politikoje. Konsultuoja pilietinio įsitraukimo, viešųjų reikalų ir kitais susijusiais klausimais. Šiuo metu dirba CEVRO universitete Prahoje. Pranešėjas yra publikavęs straipsnių tokiuose žurnaluose kaip „British Journal of Politics and International Relations“, „German Politics“, „International Political Science Review“ ir kt. Naujausia jo knyga „Active Borders in Europe“ pasirodė 2023 m. „Springer“ leidykloje.

Gintautas Mažeikis

Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva)

Gintautas Mažeikis – Prof., habil. dr. Filosofas. Kritinės teorijos ir simbolinio mąstymo formų ir funkcijų tyrimai.

Knygos:
„Kritinė teorija ir kultūros politika“, VDU, 2023
„Critical Theory and Symbolic thinking“, Palgrave, 2025

Anastasia Mamaeva

Sorbonos universitetas (Prancūzija) / Prancūzijos humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimų centras (CEFRES) (Čekija)

Anastasia Mamaeva yra Sorbonos universiteto doktorantė ir Prancūzijos humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimų centro (CEFRES) Prahoje asocijuotoji tyrėja. Jos disertacija nagrinėja „vakarietiškos“ popkultūros atspindžius Čekoslovakijos kine ilgajame aštuntajame dešimtmetyje. Kaip menininkė-tyrėja ir mokslo komunikatorė, ji analizuoja estetiką bei platesnę materialiąją gamybos dizaino kultūrą žanriniuose filmuose, sukurtuose Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Sovietų Sąjungoje vėlyvojo socializmo laikotarpiu. Atrinkti publikacijos pavyzdžiai: – „Making Films Fantastiques in 1970s Czechoslovakia: Juraj Herz’s Testimony“, Human Affairs: Postdisciplinary Humanities & Social Sciences Quarterly, De Gruyter, 2/2026 (numatoma publikacija) – „Le Secret d’un grand conteur (1971) et les transferts culturels franco-tchécoslovaques“, Romanistica Comeniana, 1/2024, Bratislava, Komenskio universitetas, 2024.

Dalia Kuizinienė

Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva)

Dalia Kuizinienė – Akademinis laipsnis: humanitarinių mokslų daktarė, Lituanistikos katedros profesorė. Naujausios publikacijos: 1. „Lithuanian literary tradition and intertexts of western culture in Lithuanian e/migrant literature//(Inter)cultural dialogue and identity in Lithuanian literature“ (kalbos redaktorės Irena Ragaišienė, Adelheid Rundholz), 2023. Göttingen : Brill, V&R unipress 2. Kuizinienė D. „Lietuvių egzilio ir (e)migrantų literatūra: ribos ir paribiai// Migracija: sampratos ir patirtys“. Sudarytoja Margarita Matulytė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos kultūros tyrimų institutas. 2022. 3. Kuizinienė D. (sudaryt. ir įvadinis straipsnis) „Vytautas Osvaldas Virkau. Dienoraštis. 1944–1952“. Vilnius: Versus. 2023. 263 p. ISBN -978-9955-829-49-2. Visos publikacijos: https://www.vdu.lt/cris/entities/person/dalia-kuiziniene/publications Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių išeivijos literatūra, kultūra, spauda.

Viktorija Jonkutė

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuva)

Dr. Viktorija Jonkutė yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslo darbuotoja. Ji baigė jungtines literatūrinės doktorantūros studijas LLTI bei Vilniaus universitete, 2020 m. apgynė daktaro disertaciją apie kolektyvinę atmintį lietuvių ir latvių spaudoje XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpiu. Jos pagrindu parengė ir išleido monografiją (2024). Mokslininkė yra stažavusis Latvijos universitete ir Ilinojaus universitete Čikagoje. Ji yra prisidėjusi prie kelių dokumentinių filmų kūrimo, bendrų lietuvių ir latvių kultūrinių, mokslinių projektų. V. Jonkutė yra tarptautinės Atminties studijų asociacijos (Nyderlandai) ir Baltijos studijų plėtros asociacijos (JAV) narė. Plačiau – https://litbalt.weebly.com/.

Anete Jenča

Turaidos muziejaus rezervatas (Latvija)

Anete Jenča yra istorikė ir teologė, šiuo metu dirbanti vyresniąja istorike Turaidos muziejaus rezervate, nacionaliniu mastu saugomame kultūros paveldo objekte Latvijoje, o jos pagrindinė tyrimų tema yra dvasinis paveldas. Muziejuje ji sukūrė dvi parodas – „Juodas ir baltas laikas: liuteronų bažnyčios sovietinės okupacijos laikotarpiu“ (2024) ir „Mes tikėjome – mes esame: Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčia trečiojo atgimimo laikotarpiu (1987–1991)“ (2025). Anete turi du magistro laipsnius iš Latvijos universiteto: vieną istorijos (2012) ir kitą teologijos (2021). Šiuo metu ji siekia teologijos ir religijos studijų daktaro laipsnio Latvijos universitete. Jos mokslinių tyrimų interesai apima religinės minties, istorinės atminties, istorinės traumos visuomenėje, bažnyčios istorijos totalitariniuose režimuose ir kultūrinio paveldo sankirtą, ypač Latvijos ir Europos intelektualinės istorijos kontekste. Anete prisidėjo prie įvairių akademinių projektų ir leidinių, įskaitant kolektyvines monografijas ir mokslo įvadus į teologinius tekstus.

Wanda Jarząbek

Lenkijos mokslų akademija (Lenkija)

Wanda Jarząbek – profesorė dr. hab. 2019–2022 m. – IPS PAS Mokslo tarybos viceprezidentė, 2017–2019 m. – Rytų studijų katedros vedėja. Buvo, be kita ko, vizituojanti profesorė „Maison des sciences de l’homme“ Paryžiuje, vizituojanti mokslininkė Šaltojo karo tarptautinės istorijos projekte Vašingtone, Europos, Rusijos ir Eurazijos studijų mokykloje Dž. Vašingtono universitete Vašingtone, Vokietijos istorijos institute Varšuvoje. Tyrinėja XX a. Lenkijos ir tarptautinę istoriją, Šaltojo karo laikotarpį, ESBK, žmogaus teisių klausimus, Lenkijos ir Vokietijos santykius, Sovietų bloką (Varšuvos paktą). Šiuo metu dirba prie Lenkijos užsienio politikos po 1989 m. temos. Parašė daug straipsnių apie Šaltąjį karą, ESBK, taip pat knygų: „Kłopotliwy sojusznik? PRL w politycznych strukturach Układu Warszawskiego 1980–1991 (A troublesome ally? PRL in the political structures of the Warsaw Pact 1980–1991)“, Varšuva, 2022; „Polska Rzeczpospolita Ludowa wobec polityki wschodniej Republiki Federalnej Niemiec w latach“, 1966–1976. „Wymiar dwustronny i międzynarodowy. (The People’s Republic of Poland vis-à-vis the eastern policy of the Federal Republic of Germany in 1966–1976. Bilateral and international dimensions)“, Varšuva, 2011; „Polska wobec Konferencji Bezpieczeństwa i Współpracy w Europie. Plany i rzeczywistość 1966–1975r., (Poland vis-à-vis the Conference on Security and Cooperation in Europe. Plans and Reality , 1966–1975)“, Varšuva, 2008

Marta Haiduchok

Vidurio Europos universitetas (Viena, Austrija)

Marta Haiduchok yra istorijos mokslų doktorantė Vidurio Europos universitete Vienoje. Baigusi istorijos bakalauro (Ukrainos katalikų universitetas) ir magistro (VEU) studijas, dabar ji dirba prie savo doktorantūros projekto. Pagrindinis jos tyrimų objektas – politinis smurtas Rytų ir Vidurio Europoje 7–9-ajame dešimtmečiuose. Ji domisi radikalizmo, ekstremizmo ir terorizmo temomis, tiria teorinius ir praktinius diskursus apie juos Rytų bloko kontekste. Ji taip pat domisi politinės minties istorija ir intelektualine istorija, taip pat tarpdisciplininiu istorijos, sociologijos ir politikos mokslų sričių persipynimu. Be to, Marta yra viena iš kolektyvinės knygos „Invisible University for Ukraine: Essays on Democracy at War“ (Ithaca, NY: Cornell University Press, 2024) autorių.

Laura Gheorghiu

Graco Karolio–Pranciškaus universitetas (Austrija)

Laura Gheorghiu – užsienio politikos žurnalistė, besispecializuojanti Vidurio ir Rytų Europos temose. Ji yra įgijusi politikos mokslų magistro laipsnį Centrinės Europos universitete, kur studijavo lyginamąją politiką. Taip pat yra įstojusi į viešosios teisės doktorantūros programą Karlo Franzenso universitete Grace (Austrija), tačiau studijos šiuo metu sustabdytos dėl sveikatos priežasčių. Jos disertacijos tema – regioninė tapatybė ir pliuralizmo formos Transilvanijoje. Per savo karjerą ji paskelbė daugiau nei 450 publicistinių straipsnių ir 30 mokslinių publikacijų įvairiuose žurnaluose bei kolektyviniuose leidiniuose tiek gimtinėje, tiek užsienyje. Be Vidurio ir Rytų Europos politikos, jos domėjimosi sritys apima demokratizaciją, pereinamojo laikotarpio teisingumą, teisės teoriją ir interpretaciją.

Naujausios publikacijos:

• “The Euro Currency – Symbol and Counter-symbol”, in Euro- the Nexus of Stability, ed. by E. Dijmarescu, Romanian Academy, 2024, pp. 321–366;
• “Ideological Hatred and the New Social Cleavages”, in “Warsaw East European Review: Ukraine at War. Why Did It Happen, When Will It End?”, no. 13/2024, pp. 67–89.

Jindřich Čeladín

Vytauto Didžiojo karo muziejus (Lietuva)

Jindřichas Čeladínas gimė 1978-07-28 Karvinoje (Karviná), Čekijoje.

Išsilavinimas: 1998–2004 „Masaryk University“ Brno, „Faculty of Arts“, Istorija, Baltijos studijos, Bendroji kalbotyra, Čekija (Bc. and Mgr.) 2014–2022 „Charles University“ Praha, „Faculty of Social Sciences“, Moderni istorija, Čekija (Ph. D.) Darbo patirtis: 2006–2013 Blansko miesto muziejus, Čekija, 2014–2019 Prahos miesto muziejus, Čekija, 2019–2022 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kaunas, Lietuva, 2022 – Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kaunas, Lietuva.

Mokslinių tyrimų interesai: Lietuvos istoriografija 19 amž., lietuvių ir čekų santykiai, statulų ir paminklų istorija, nacionalizmas

Atrinkta bibliografija:

1. Od Sissi po Štefánika. Litinové plastiky z blanenských železáren na Slovensku a v Maďarsku. (Nuo Sissi iki Štefaniko. Ketaus skulptūros iš Blansko geležies fabriko Slovakijoje ir Vengrijoje) In: Rozpravy Národního technického muzea 227. Z dějin hutnictví 44. Praha 2018, p. 69–78.
2. Vilniuská archeologická komise a její styky s českými slavjanofily. (Vilniaus archeologijos komisija ir jos ryšiai su čekų slavofilais) In: Archaeologica Pragensia, 24/2018, Muzeum hl. města Prahy 2018, p. 167–187.
3. 3. Prahos pavasario atgarsiai Lietuvos visuomenėje 1968 m. In: Karo archyvas, Volume 38, Issue 1 (2023), p. 189–216.

Maxime Chervaux

Prancūzijos geopolitikos institutas (Université Paris 8) (Prancūzija)

Maxime’as Chervaux yra Prancūzijos geopolitikos instituto (Université Paris 8) dėstytojas. Šio pranešimo pagrindu vykstantis mokslinių tyrimų projektas tiria, kaip elektroninės muzikos scena prisideda prie erdvinės, pilietinės ir simbolinės pasipriešinimo formos konfliktų kontekste. Jis atlieka lauko tyrimus Ukrainoje nuo 2022 m.

Dalia Bukelevičiūtė

Vilniaus universitetas (Lietuva)

Dalia Bukelevičiūtė – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė nuo 2013 m., dėstanti šiame fakultete nuo 2004 m. Moksliniai interesai: Vidurio ir Rytų Europos šalių politinė padėtis bei ryšiai su Lietuva 1918–1940 m., saugumo sistemų formavimas Europoje XX a. 4 deš., Lietuvos ryšiai su Čekoslovakija / Čekija nuo 1989 m. iki šių dienų, Lietuvos ryšiai su Kinija 1905–1945 m. ir lietuvių bendruomenės Kinijoje, Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimas 1990–2000 m., Lietuvos finansų ir mokestinės sistemos raida 1918–1940 m. • Dalia Bukelevičiūtė, „Mokesčių administravimo istorija 1918–1940“, Vilnius: „Tyto alba“, 2020. • Dalia Bukelevičiūtė, et al., „Visada šalia: Valstybės vadovų apsauga XIII–XXI a.“, Vilnius: Mažoji leidykla, 2019. • Dalia Bukelevičiūtė, et al., „Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais“, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. • Dalia Bukelevičiūtė, et al., „Lietuvos valstybės kontrolės istorija“, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015. • Dalia Bukelevičiūtė, „Lietuvos ir Čekoslovakijos dvišalių santykių dinamika 1918–1939 metais“, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2010.

Una Bergmane

Helsinkio universitetas (Suomija)

Una Bergman yra latvių istorikė ir Helsinkio universiteto Aleksanteri instituto akademijos mokslo darbuotoja, kuri specializuojasi sovietų žlugimo, Baltijos šalių nepriklausomybės judėjimų ir Šaltojo karo tarptautinių santykių srityse. Ji įgijo istorijos daktaro laipsnį Paryžiaus politikos mokykloje („Sciences Po Paris“) ir buvo stipendininkė tokiose institucijose kaip Jeilio universitetas, Kornelio universitetas ir Londono ekonomikos mokykla.

David Ilmar Beecher

Tartu universitetas (Estija)

David Ilmar Beecher yra politinės minties ir kultūros istorijos dėstytojas Tartu universiteto Skytte politikos studijų institute. 2014 m. jis apgynė daktaro disertaciją Kalifornijos Berklio universitete (University of California Berkeley), kurioje nagrinėjo Tartu universitetą kaip Europos ir Rusijos santykių observatoriją per keturis amžius. Kaip Fulbright’o stipendininkas, Estijos diasporos vizituojantis profesorius ir dėstytojas, jis yra vedęs įvairius kursus anglų ir estų kalbomis tiek Berklio, tiek Tartu universitetuose. Jo dėstomos temos apima pasaulio istoriją, žmogaus teises, tautas ir imperijas, Europą ir Rusiją, politinę ekonomiką bei universitetus ir disidentus. Naujausia jo mokslinių tyrimų sritis – oficiali stalinistinė „tautų draugystės“ doktrina ir jos vaidmuo vėlyvojo Sovietų Sąjungos laikotarpio tautiniuose nepriklausomybės bei tarptautinės solidarumo judėjimuose, įskaitant Pasaulinę valstybingumo siekiančių tautų organizaciją (PVSTO).

Wojciech Bednarski

Vroclavo universitetas (Lenkija)

Wojciechas Bednarskis yra istorikas, Vroclavo universiteto dėstytojas ir Europos atminties ir sąžinės platformos programų vadovas. Jo mokslinė veikla sutelkta į šiuolaikinę istoriją, propagandos ir žiniasklaidos mechanizmus bei totalitarinių režimų istoriją, ypatingą dėmesį skiriant istorinių naratyvų vaidmeniui formuojant politines ir socialines struktūras. Jis aktyviai domisi viešąja istorija ir kolektyvinės atminties įtaka šiuolaikinėms visuomenėms. Vroclavo universitete dr. Bednarskis dėsto Jungtinių Amerikos Valstijų istorijos ir politinės sistemos kursus, taip pat šiuolaikinės kultūros ir politinės istorijos kursus. Jis taip pat vadovauja švietimo iniciatyvoms, kurios akademinius tyrimus priartina prie platesnės auditorijos. Eidamas pareigas Europos atminties ir sąžinės platformoje, jis prižiūri tarptautinius projektus ir dotacijas, koordinuoja tarpvalstybinius mokslinius tyrimus ir kuruoja keliaujančias parodas apie XX a. istoriją, įskaitant „European Gulag“ ir „Century of Martyrs“. Jo darbas dažnai jungia mokslo, švietimo ir visuomenės įtraukimo sritis, o projektai pasiekia auditoriją daugiau nei 20 šalių. Kaip tyrėjas ir praktikas, dr. Bednarskis yra pasiryžęs skatinti dialogą apie istorinį teisingumą, atmintį ir demokratinių vertybių gynimą per mokslinius tyrimus, švietimą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Juozas Banionis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (Lietuva)

Juozas Banionis – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, lietuvių išeivijos veiklos Vakaruose tyrinėtojas, 1987–1993 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute (nuo 1990 m. Lietuvos istorijos institutas), nuo 1994 m. dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Nuo 1995 m. dar dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (2011–2018 m. Lietuvos edukologijos universitetas), profesorius (2015 m.). Knygos (leidėjas LGGRTC): „Lietuvos laisvės byla Vakaruose 1975–1990“ (2002); „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“ (et. al., 2005; anglų k., 2007); „Lietuvos laisvinimas Vakaruose 1940–1975“ (2010); „Lietuvos laisvinimas Vakaruose po Helsinkio akto 1975–1994“ (2017).