Prof. dr. Renaldas Gudauskas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius

Prof. dr. Renaldas Gudauskas Vilniaus universitete Istorijos fakultete yra įgijęs bibliotekininkystės ir informacijų mokslų specialybę. Sankt Peterburgo kultūros institute apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1985 m. Vilniaus universiteto profesorius, dėsto bakalauro ir magistrantūros studijų pakopų studentams. 1996–1998 m. prof. dr. R. Gudauskas buvo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas informacijai ir komunikacijai, 1998–2000 m. – valdymo reformų ir savivaldybių reikalų viceministras informacijai ir informatikai, 2001–2005 m. – LR Ministro Pirmininko patarėjas informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos klausimais. Šiuo metu prof. dr. R. Gudauskas taip pat yra Lietuvos mokslų akademijos ekspertas. 

2010 m. prof. dr. R. Gudauskas tapo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi. Svarbiausia jo vadovaujamos organizacijos misija – užtikrinti Lietuvos žinių visuomenės poreikių dokumentinės ir skaitmeninės informacijos srityje tenkinimą. Daugiau dėmesio profesorius skiria Nacionalinės bibliotekos tarptautiniam bendradarbiavimui, kultūros paveldo skaitmeninimui ir strateginiams projektams.

Šiuo metu prof. dr. R. Gudauskas taip pat yra „Bibliotheca Baltica“ asociacijos valdybos narys, pagrindinė jo veikla asociacijoje yra susijusi su Baltijos regiono šalių bibliotekų bendradarbiavimu, projektų inicijavimu, tarptautinės bibliotekų ir informacijos institucijų politikos formavimu. Be to, profesorius yra UNESCO programos „Informacija visiems“ (IFAP) nacionalinis atstovas, Koimbros universiteto (Portugalija) Geomokslų centro narys, Europos mokslo fondo ekspertas ir Lietuvos bibliotekų tarybos pirmininkas. 2012 m. buvo Europos bibliotekos valdybos narys, 2014–2018 m. – „Bibliotheca Baltica“ prezidentas. 

Janne Andresoo

Estijos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė

Janne Andresoo Talino universitete baigė bibliotekininkystės ir informacijos mokslų studijas. Po studijų pradėjo dėstyti studentams Talino universitete ir iki 2008 m. čia dirbo pusę darbo dienos. 1994 m. pradėjo dirbti Estijos nacionalinėje bibliotekoje, kur jai teko eiti įvairias pareigas (Nacionalinės bibliografijos skyriaus vadovė, vyriausioji bibliografė, Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro vadovė, Fondų valdymo departamento direktorė). 2008 m. buvo paskirta bibliotekos generaline direktore. Šiai įstaigai ji vadovauja jau trečią kadenciją. 2013 m. Tartu universitete įgijo verslo administravimo magistro laipsnį.

J. Andresoo priklauso įvairioms nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms. Ji yra Nacionalinių bibliotekų vadovų konferencijos vicepirmininkė, Estijos muziejų tarybos narė, Estijos archyvų tarybos narė, Talino universiteto Skaitmeninių technologijų mokyklos tarybos narė. Ji taip pat yra Europos nacionalinių bibliotekų vadovų konferencijos vykdomojo komiteto narė ir Estijos bibliotekininkų asociacijos pirmininkė.

Šiuo metu vadovaujant J. Andresoo rengiamas ir įgyvendinamas Nacionalinės bibliotekos pastato renovacijos projektas. Taip pat toliau diegiami novatoriški sprendimai, siekiant tobulinti bibliotekos darbo procesus, ir plėtojama organizacijos veikla, siekiant užtikrinti, kad bibliotekos paslaugos būtų aktualios kuo platesniam skaitytojų ratui, taikant paslaugų dizaino metodus ir rengiant

Prof. Luiz Oosterbeek

UNESCO Humanitarinių mokslų, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio integruoto valdymo komiteto pirmininkas, Tomaro politechnikos institutas (Portugalija), ir Tarptautinės filosofijos ir humanitarinių mokslų tarybos (CIPSH) generalinis sekretorius

Luizas Oosterbeekas 1982 m. baigė istorijos studijas Lisabonos universitete, 1994 m. Londono universitete įgijo archeologijos daktaro laipsnį. Prof. L. Oosterbeeko mokslinė veikla apima šias sritis: archeologiją, filosofiją, paveldo ir kraštovaizdžio valdymą. Jo veikla įvertinta įvairių valstybių institucijų bei organizacijų, yra pelnęs Europos Komisijos, Brazilijos advokatūros, Portugalijos kultūros ministerijos, Gulbenkiano fondo, Portugalijos mokslo ir technologijų fondo ir keleto privačių rėmėjų apdovanojimus.

Daugiau kaip 300 mokslinių darbų ir 50 knygų autorius, ITM (Instituto Terra e Memória) instituto prezidentas, keleto universitetų Europoje, Afrikoje, Brazilijoje ir Kinijoje kviestinis profesorius, tarptautinės kultūros paveldo komisijos HERITY viceprezidentas, Koimbros universiteto (Portugalija) Geomokslų centro direktoriaus pavaduotojas. Anksčiau ėjo Tarptautinės priešistorinių ir protoistorinių mokslų sąjungos (UISPP) generalinio sekretoriaus pareigas. UNESCO Humanitarinių mokslų, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio integruoto valdymo (Humanities and Cultural Integrated Landscape management) komiteto pirmininkas.

Liz Jolly

Britų bibliotekos vyr. bibliotekininkė

2018 m. rugsėjį Liza Jolly Didžiosios Britanijos bibliotekoje (British Library) pradėjo eiti vyriausiosios bibliotekininkės pareigas. Ji yra sukaupusi daugiau kaip dvidešimties metų patirtį dirbdama įvairiose akademinio sektoriaus institucijose. Prieš tai ji dirbo Tysaido universiteto (Teesside University) Studentų reikalų ir bibliotekų paslaugų departamento direktore. Prieš pradėdama dirbti Tysaido universitete 2008 m., ji dirbo Salfordo universiteto Informacijos ir mokymo paslaugų departamento direktoriaus pavaduotoja. L. Jolly yra Tysaido universiteto garbės profesorė, Aukštojo mokslo akademijos tikroji narė. Taip pat ji priklauso Privilegijuotajam bibliotekininkų ir informacijos specialistų institutui (CILIP) bei Karališkajai menų, gamybos ir prekybos puoselėjimo draugijai (RSA). Nuo 2014 m. iki 2016 m. ėjo Koledžų, nacionalinių ir universitetų bibliotekų draugijos (SCONUL) pirmininkės pareigas. Anksčiau priklausė CILIP patikėtinių valdybai ir Didžiosios Britanijos bibliotekos patariamajai tarybai. Šiuo metu ji yra žurnalo New Review of Academic Librarianship redaktorių kolegijos narė.

Dr. Jānis Krēsliņš

Švedijos nacionalinės bibliotekos vyr. akademinis bibliotekininkas mokslo reikalams

Dr. Jānio Krēsliņš’o mokslinių tyrimų filosofija atspindi jo ilgą karjerą Švedijos nacionalinėje bibliotekoje (Kungliga biblioteket), kur jis eina vyriausiojo bibliotekininko, besispecializuojančio mokslinių tyrimų srityse, pareigas. Į visumą sujungdamas turtingas, bet iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusijusias kolekcijas, jis sugebėjo iš naujo pažvelgti į įvairių intelektualiosios istorijos procesų reikšmes ir peržengti skirtingų disciplinų bei laikotarpių ribas. Visos šios veiklos bendras vardiklis – suvokimas, kokią įtaką įvairūs susižinojimo būdai daro moksliniams tyrimams ir praktikai ir kokia yra materialumo svarba istorijos suvokimui. Dr. J. Krēsliņš akcentuoja žodinės kultūros svarbą institucinei ir asmeninei atminčiai ir vis reikšmingesnį žodinių strategijų vaidmenį mūsų naujose skaitmeninėse terpėse.

Dr. Tomasz Makowski

Lenkijos nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius, Nacionalinės bibliotekų tarybos pirmininkas, Nacionalinio bibliotekų fondų rezervo prie Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos vadovas

Dr. T. Makowskis Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje dirba nuo 1994 metų. Prieš pradėdamas eiti generalinio direktoriaus pareigas 2007 m., dirbo Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoju moksliniams tyrimams, buvo specialiųjų kolekcijų vadovas.

Dr. T. Makowskis yra Varšuvos muziejaus tarybos narys, priklauso keleto kitų Lenkijos ir užsienio organizacijų ir institucijų (tarp jų – UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio komiteto, Fryderyk Chopino instituto ir Osolinskių instituto Vroclave) taryboms. Žurnalų „Polish Libraries“ ir „Rocznik Biblioteki Narodowej“ vyriausiasis redaktorius, leidinio „Przegląd Biblioteczny“ ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos leidinio „Bibliotekos metraštis“ redaktorių kolegijos narys. Pirmosios parodos apie Zamojskių biblioteką kuratorius (2005 m.). Kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto (Varšuva) Istorijos instituto Bibliotekų istorijos ir archyvų katedros docentas.

Keturių knygų (1996, 1998, 2005, 2014) ir daugybės straipsnių autorius. Jo specializacija – bibliotekų istorija ir rankraščių tyrinėjimai.

Dr. Ingrida Veliutė

Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė

Kultūros viceministrės veiklos sritys – kultūros paveldo ir atminties institucijų politikos, kultūros turinio skaitmeninimo ir sklaidos klausimai.

I. Veliutė 2012 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijo humanitarinių mokslų srities menotyros krypties mokslų daktaro laipsnį. 2008–2019 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytoja, mokslo darbuotoja. Ekspertinė ir visuomeninė viceministrės veikla: nuo 2007 m. VDU klasterio „Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumo tyrimai“ narė, nuo 2015 m. – ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narė (2016–2019 m. viceprezidentė), o nuo 2018 m. dalyvauja UNESCO konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įgyvendinimo stebėsenos darbo grupės veikloje.