Dr. Zigmas Vitkus

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas, publicistas, pažintinių knygų vaikams apie istoriją autorius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Religijos studijų ir tyrimų centro absolventas. Tyrinėja atminties kultūras ir istorinę vaizduotę, daug dėmesio skiria memorialų masinių žudynių ir genocido vietose istorijai. 2019 m. Klaipėdos universitete apgynė daktaro disertaciją apie Holokausto ir kitų nacizmo aukų įatmintinimo problematiką Lietuvoje. Monografijos „Atminties miškas: Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje“ (2022) autorius, kolektyvinės monografijos „16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kariai žydai: istorija ir atminimas“ (2021) bendraautoris.

Dr. Viktorija Serbentienė

2008–2014 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 2014–2022 m. – jungtinėje Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universiteto etnologijos doktorantūroje. 2023 m. apgynė disertaciją „Vietinės architektūros reikšmės: individualus šiuolaikinis gyvenamasis namas Vilniaus apskrityje“. Mokslinių interesų sritys: architektūros istorija, etniškumas, šiuolaikinė architektūra, aplinkosauginė antropologija.

Dr. Viktorija Kurienė

Istorikė, humanitarinių mokslų (istorijos ir archeologijos mokslo kryptis) daktarė. Domėjimosi sritys: Vilniaus istorija, XIX–XX a. vid. Europos istorija, paveldosauga. 2022 m. apgynė disertaciją „Valstybinė kultūros paveldo apsauga Vilniaus krašte 1922–1939“. Dirbo Kultūros paveldo centre (architektūros ir urbanistikos paveldo apskaitos srityje), nuo 2022 m. dirba Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje, tyrinėja dokumentinį paveldą.

.

Dr. Tomas Petreikis

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiasis bibliografas-tyrėjas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas.

Dr. Stsiapanas Stureika

Istorikas-etnologas, kultūros antropologas, Europos humanitarinio universiteto (Vilnius, Lietuva) profesorius, ICOMOS Baltarusijos komiteto pirmininkas. Dėsto su paveldo teorija, kultūrine antropologija ir tarptautiniu turizmu susijusius kursus. Mokslinių interesų sritys: paveldo teorija, architektūros apsauga, naujoji muzeologija, nacionalizmo teorija, Baltarusijos istorija, tarptautinė migracija ir etniniai konfliktai.

Dr. Saulė Jokūbauskienė

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto asistentė, fakulteto Tarybos narė. 2013 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete apgynė disertaciją „Informacijos ir komunikacijos specialistų strateginės lyderystės kompetencijų formavimas besimokančioje organizacijoje“. Mokslinių interesų sritys: žinių vadyba, kompetencijos, organizacinė elgsena, besimokanti organizacija.

Dr. Daiva Siudikienė

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė, akademinio žurnalo „Information & Media“ (Vilniaus universitetas) redkolegijos narė. 2013 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete  apgynė disertaciją „Gyvenimo būdo įtaka auditorijos laisvalaikio medijų naudojimui“. Mokslinių interesų sritys: organizacijų komunikacija ir medijų auditorijų tyrimai (medijų vartojimo selektyvumas, viešojo diskurso ir populiariosios kultūros sąsajos, kasdienis medijų naudojimas).

Dr. Siarhei Liubimau

Vienas iš Kritinio urbanizmo laboratorijos įkūrėjų, jos vadovas (2007 m.), Europos humanitarinio universiteto Socialinių mokslų katedros docentas (2014 m.). Doktorantūros studijose nagrinėjo transribinio urbanizmo problematiką, tyrinėjo ES vidaus ir išorės sienų režimų pokyčius kaip urbanistinio lygmens specifinius procesus, empiriškai tyrinėjo Vokietijos ir Lenkijos bei Lenkijos ir Baltarusijos pasienio miestus (Lenkijos mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos institutas, 2005–2010 m.), taip pat Liuksemburgo pasienius (Bauhaus-Dessau Kolleg programa „ES urbanistika“, 2006–2007 m.). Nuo 2015 m. dalyvauja Kritinio urbanizmo laboratorijoje vykdomų mokslinių tyrimų, švietimo ir „minkštojo“ planavimo projektuose buvusiame branduoliniame Visagino mieste. Kartu su Benjaminu Cope’u parengė knygą „Re-Tooling Knowledge Infrastructures in a Nuclear Town“ (2021), joje aprašomas Kritinio urbanizmo laboratorijos darbas Visagine 2016–2020 m. Nuo 2018 m. dalyvauja „CityIndustries“ veikloje. Buvo Centrinės Europos universiteto (Budapeštas), Žmogaus mokslų instituto (Viena) ir Helsinkio aukštųjų studijų kolegijos mokslinis bendradarbis.

Dr. Salvijus Kulevičius

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas, docentas. Mokslinių interesų sritys: kultūros paveldo teorija, paveldosaugos istorija, kultūros paveldas ir atmintis.

Rugilė Puodžiūnienė

Paveldosaugos specialistė, Vilniaus istorinio centro valdymo plano rengimo koordinatorė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė.

Dr. Rasa Čepaitienė

Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Europos humanitarinio universiteto profesorė. Aštuonių monografijų ar kolektyvinių straipsnių rinkinių autorė bei sudarytoja. Mokslinių interesų sritys: kultūros paveldo teorija, kolektyvinės atminties studijos, istorijos politika, miestų tyrimai, sovietmečio istorija ir postsovietinė transformacija.

Dr. Rasa Antanavičiūtė

Meno istorikė, Vilniaus muziejaus direktorė. Domisi politikos, istorijos, meno viešosiose erdvėse ir tapatybės konstravimo ryšiais. Nagrinėja, kaip meninėmis priemonėmis siekiant politinių tikslų yra (per)kuriamos miesto ir jo gyventojų tapatybės, (per)formuojama jų atmintis. Šias temas gvildena 2019 m. išleistoje monografijoje „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ (skirta „Vilniaus klubo“ premija).

Nuo pat įkūrimo 2011 m. vadovavo Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijai. Vilniaus miesto muziejaus idėjos iniciatorė, šiuolaikinio meno parodų ir projektų kuratorė. Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje (2019) komisarė ir prodiuserė (paviljone pristatytas kūrinys „Saulė ir jūra (Marina)“ Lietuvai pirmąkart pelnė prestižinį „Auksinio liūto“ apdovanojimą).

2020 m. apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Dr. Ramunė Čičirkaitė

Sociolingvistė, Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja, „Žinių radijo“ komunikacijos projektų vadovė. Mokslinių interesų sritys: Vilniaus kalba, žiniasklaidos kalba, kalbos variantiškumas, standartizavimo ideologijos, kalbinės nuostatos.

Dr. Margarita Matulytė

Humanitarinių mokslų daktarė, kultūros tyrinėtoja, fotografijos istorikė. Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vyriausioji tyrėja. Monografijų „Creating Altreality: The Sovietization of Lithuanian Photography“ (2021), „Camera obscura: Lietuvos fotografijos istorija 1839–1945“ (su Agne Narušyte, 2016), „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“ (2011) autorė. Vito Luckaus, Antano Sutkaus, Algirdo Šeškaus, Adaukto Marcinkevičiaus kūrybos retrospektyvų ir kitų fotografijos bei kultūros paveldo publikacijų sudarytoja. Vyriausybės kultūros ir meno premijos (2014), Tarptautinio fotografijos festivalio „Rencontres d’Arles“ premijos už metų geriausią istorinės fotografijos knygą (2015), Lietuvos fotomenininkų sąjungos premijos už reikšmingą profesionalią Lietuvos fotografijos sklaidą Lietuvos ir užsienio auditorijoms, ilgametį indėlį į istorinius tyrinėjimus (2019) laureatė.

Dr. Lara Lempertienė

Žydų kultūros istorikė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovė ir judaikos kolekcijos kuratorė. Kelių knygų sudarytoja, straipsnių autorė, Lietuvos ir tarptautinių kultūros ir akademinių projektų dalyvė ir organizatorė, parodų kuratorė.

Krzysztof Czyżewski

Tautų, kultūrų ir menų fondo „Paribiai“ įkūrėjas ir prezidentas.

Ankstyvoji alternatyvaus teatro menininko patirtis paskatino jį sukurti kultūrinės animacijos koncepciją, kuri skatintų ir plėtotų unikalią daugiakultūrių pasienio regionų patirtį. Fondas „Paribiai“ nuo 1990-ųjų įgyvendina plačios ir daugiadalykės tarpkultūrinės veiklos koncepciją. Už savo veiklą, orientuotą į kultūrų ir tautų dialogo skatinimą, fondas „Paribiai“ ir Krzysztof Czyżewski yra apdovanoti daugybe Lenkijos ir užsienio institucijų bei organizacijų apdovanojimų. Krzysztof Czyżewski taip pat yra poetas ir eseistas, daugybės straipsnių, skirtų paveldui ir dialogo potencialui, autorius.

Karolina Bukovskytė

Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantė, Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė. 2022 m. tarpdalykiniame periodiniame mokslo žurnale „Meno istorijos studijos“ publikavo straipsnį „Vilniaus Acheiropitos sidabro rėmas: dekoras ar komentaras?“ Mokslinių interesų sritys: muziejuose saugomi religiniai meno kūriniai, ginčytino paveldo klausimai.

Dr. Juozas Skirius

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo tyrėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Knygų „Lietuvos užantlantės diplomatija 1918–1929 m.“; „JAV vyriausybės politika Lietuvos atžvilgiu 1920–1922“; „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“; „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“ ir kitų autorius bei sudarytojas.

Dr. Jolanta Zabarskaitė

Profesorė, lingvistė, tyrinėja semantiką, kalbinę naratyvų raišką, kalbos performatyvumą, natūralios kalbos procesus. Yra parengusi monografijų, mokslo šaltinių, mokslo straipsnių.

Greta mokslinės veiklos daug dėmesio skiria mokslui populiarinti. Sukūrė interaktyvų muziejų, parodų, kino ir televizijos scenarijų, veda pokalbių laidas apie kalbą ir kalbininkus.

Žiniomis ir patirtimi dalijasi su studentais, veda seminarus mokytojams ir įvairių sričių profesionalams.

Dr. Ingrida Veliutė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja mokslui ir strateginei plėtrai; prisidėjo prie projekto „Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimas“ įgyvendinimo, dėstė įvairiuose Lietuvos universitetuose.

Mokslinių interesų kryptys: kultūros politika, atminties institucijų vadyba ir bendradarbiavimo kultūra švietimo ir mokslo srityse, inovacijų diegimas kultūros sektoriuje, kultūrinės edukacijos poveikio aktualizavimas. Eidama kultūros viceministrės pareigas vadovavo Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos ir veiksmų plano iki 2024 m. rengimo darbo grupei.

Dr. Inga Leonavičiūtė

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslo darbuotoja. Mokslinių interesų kryptys: šaltinotyra, šaltinių publikavimas; viduramžių istorija; šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija; dokumentinis paveldas; Vilniaus universiteto istorija; Stepono Batoro universiteto istorija.

Habil. dr. Henryka Ilgiewicz

Habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Paskelbė 5 monografijas, apie 100 straipsnių lietuvių ir lenkų mokslo leidiniuose. Mokslinių tyrimų sritys: Lietuvos mokslo ir kultūros istorija, Vilniaus mokslo įstaigų ir draugijų istorija.

Dr. Gitana Vanagaitė

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Moderniosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros docentė. Mokslinių interesų sritys: autobiografija ir autobiografinės studijos, modernioji lietuvių ir italų literatūra, naratologija, hermeneutinės studijos.

Dr. Donata Mitaitė

1978–1983 m. studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete. 1985–1989 m. mokėsi Maskvos pasaulinės literatūros instituto aspirantūroje. Nuo 1989 m. humanitarinių mokslų daktarė. Nuo 1987 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriuje.

Yra paskelbusi monografiją, skirtą Tomo Venclovos biografijos ir kūrybos analizei, per 100 straipsnių mokslo ir kultūros žurnaluose, išvertusi Michailo Bachtino, Aarono Gurevičiaus ir Jurijaus Lotmano mokslinių darbų, sudariusi keliolika knygų (mokslo straipsnių, memuarų ir kt.).

Darius Pocevičius

Rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Vilniaus miesto tyrinėtojas. 2017–2022 m. parašė trilogiją „Istoriniai Vilniaus reliktai“. Apdovanotas „Literatūros ir meno“ premija už kitokio Vilniaus ekskursus ir ekskursijas (2016), Vilniaus mero premija už knygą „100 istorinių Vilniaus reliktų“ (2017), „15 minučių“ statulėle „Plunksna“ už Vilniaus istorijos tyrinėjimus (2018), Šv. Kristoforo statulėle už nepastebėtos Vilniaus istorijos tyrimus (2020), Vilniaus klubo premija už trilogiją apie istorinius Vilniaus reliktus (2023).

Dr. Dainius Vaitiekūnas

Literatūrologas, pedagogas. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Vytauto Didžiojo universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1994 m. įgijo bakalauro, 1995 m. – magistro laipsnį. 2000 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. 2003–2005 m. dėstė Nacionaliniame rytų kalbų ir kultūrų institute (INALCO) Paryžiuje. 2004–2005 m. Lietuvos radijuje vedė kultūrinę pokalbių laidą „Prieš laikrodžio rodyklę“. Nuo 2015 m. ėjo profesoriaus pareigas Lietuvos edukologijos universitete. Nuo 2017 m. – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas. Nuo 2018 m. dirba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Nuo 2018 m. yra Lietuvos kultūros tarybos narys, nuo 2021 m. – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys. Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos žurnalo „Acta litteraria comparativa“, Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Lituanistica“ ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žurnalo „Gimtoji kalba“ redakcinės kolegijos narys. Domisi lietuvių ir lyginamąja literatūra, literatūros ir reklamos semiotika. Įvairių akademinių straipsnių ir recenzijų bei metodinių publikacijų autorius, išleido monografijas „Pasakojimas Broniaus Radzevičiaus „Priešaušrio vieškeliuose“ (2004) ir „Lietuvių literatūra ir reklama: vartotojų visuomenės poezija“ (2014).

Dr. Andrea Griffante

Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. 2011 m. įgijo magistro laipsnį Triesto universitete, istorijos mokslų daktaro laipsnį – Klaipėdos universitete. Po studijų dirbo Vytauto Didžiojo universitete. 2016–2018 m. buvo Gerdos Henkel fondo (Gerda Henkel Stiftung) mokslinis bendradarbis Padujos universitete. Vėliausia jo monografija „Children, Poverty, and Nationalism in Lithuania, 1900–1940“ (Vaikai, skurdas ir nacionalizmas Lietuvoje, 1900–1940 m.) išleista 2019 m. Mokslinių tyrimų sritys: humanitarizmo istorija, tautokūra, vaikystės istorija, socialinė medicinos istorija.

Asta Plechavičiūtė

Rašytoja, eseistė, vaikų literatūros tyrėja.

2001 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių literatūros (vaikų literatūros pakraipa) magistro studijas, apgynė baigiamąjį darbą „Salomėjos Nėries pasakos“ (vadovas doc. dr. Kęstutis Urba).

Šiuo metu atlieka tyrimą „Vilnius vaikų ir paauglių literatūroje“.